Jonas Rimkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Rimkevičius
2009 05 15ŽukauskienėRimkevičius2.JPG
Kraštotyrininkai inžinieriai, Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus įkūrėjai Genovaitė Žukauskienė ir Jonas Rimkevičius
Gimė: 1940 m. liepos 26 d.
Šiauliai
Mirė: 2016 m. spalio 9 d. (76 metai)
Vilnius
Palaidotas: Donelaičio kapinės
Veikla: Lietuvos inžinierius radiotechnikas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas, muziejininkas
Alma mater: Kauno politechnikos institutas
Žinomas už: Vienas iš Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus įkūrėjų
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas RimkevičiusVikiteka

Jonas Rimkevičius (1940 m. liepos 26 d. Šiauliuose – 2016 m. spalio 9 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius radiotechnikas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas, muziejininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Kauno politechnikos institutą. 19691982 m. Šiaulių televizorių gamyklos 10-ojo cecho inžinierius, nuo 1982 m. inžinierius Vilniuje.

Nuo 1974 m. Lietuvos kraštotyros draugijos narys, dalyvavo kraštotyros veikloje. 1976 m. rugpjūčio 30 d. vienas iš Visuomeninio radijo technikos muziejaus Komunarų g. 2, Šiaulių radijo klube steigėjų. Muziejus įregistruotas 1976 rugsėjo 9 d., bet, įsikišus KGB egzistavo neilgai. 1978 m. Šiaulių inžinierių namuose radijo entuziastai suorganizavo didelę, apie 700 eksponatų senosios radijo technikos parodą. 1982 m. vienas iš Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus Vilniaus g. 174 įkūrėjų. KGB supratus, kad po muziejaus iškaba susivieniję radijo mėgėjai gali užsiimti antitarybine veikla, muziejus 1982 m. spalio 9 d. neteko visuomeninio muziejaus statuso, paleista jo taryba, eksponatai konfiskuoti ir perimti valstybės žinion, muziejus tapo valstybiniu.

Sukaupė duomenų apie radijo ir televizijos raidą Lietuvoje, išaiškino pirmuosius radijo mėgėjus Šiauliuose. Bendradarbiavo respublikos ir Šiaulių miesto spaudoje. Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Visuomeninis radijo-televizijos muziejus, 1982 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]