Šiaulių kraštotyros draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šiaulių kraštotyros draugija – visuomeninė organizacija, veikusi Šiauliuose 19271940 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštotyros draugijos organizatorius buvo viena žymiausių Šiaulių krašto etnografų Peliksas Bugailiškis. Įsteigta 1927 m. gegužės 15 d. Oficialūs steigėjai buvo P. Bugailiškis, Jackus Sondeckis, Kazimieras Ubeika, Domas Jasaitis, Juozas Švambaris, kunigas Justinas Lapis, Jokūbas Bergeris ir Vaclovas Šliageris. Pirmininku išrinktas P. Bugailiškis, vicepirmininku kunigas Stanislovas Sarapas, sekretoriumi J. Kurpis, iždininku D. Jasaitis.

1928 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vadyba Kraštotyros draugijai perdavė 1923 m. kovo 11 d. įsteigto Šiaulių Aušros muziejaus steigėjo teises. Tada muziejuje buvo 469 eksponatai. 1938 m. vien istorijos – etnografijos skyriuje jau buvo 6580 materialinės kultūros paminklų. Be to, veikė gamtos, meno skyriai, biblioteka, muziejus buvo ne tik didžiausias provincijos muziejus Lietuvoje, bet ir turėjo nuolatines ekspozicijas.

Draugija pirmoji pradėjo krašto kaimų inventorizavimą, atliko smulkų jų aprašymą, ateities kartoms paliko neįkainojamos medžiagos krašto kultūrai pažinti. Daugelio šių kaimų nebeliko po tarybinės valdžios vykdytos plačios laukų ir miškų melioracijos programos.

Draugija viena pirmųjų Europoje reikalingą informaciją pradėjo rinkti siūlydama užpildyti anketas.

Šiaulių kraštotyros draugijos iniciatyva 1930 m. sušauktas pirmasis Lietuvos kraštotyrininkų suvažiavimas. 1934 m. draugija pradėjo leisti pirmąjį Lietuvoje kraštotyros žurnalą „Gimtasis kraštas“, kuris savo profesionalumu galėjo varžytis su kitų šalių panašiais leidiniais. Nuo 1930 m. draugijos vardu buvo leidžiamas unikalus Lietuvoje leidinys „Šiaulių metraštis“, kuriame sukaupta informacija naudojamasi iki šiol.