Radijo imtuvas

Radijo imtuvas – įrenginys radijo bangomis ateinančiai informacijai paversti į žmogui suprantamą formą – garsą arba vaizdą.

Pagal pagrindinį elementą, kuriuo išgaunama informacija iš ją nešančių radijo bangų, imtuvai skirstomi į:

• detektorinius, kuriuose šią funkciją atlieka puslaidininkinio mineralo (paprastai galenito) kristalas;
• lempinius, kuriuose šią funkciją atlieka radijo lempa;
• tranzistorinius, kuriuose šią funkciją atlieka puslaidininkinis tranzistorius;
• skaitmeninius (angl. Software Defined Radio (SDR)), kuriuose šią funkciją atlieka programinė įranga.

Pagal informacijos išgavimo schemą imtuvai skirstomi į:

• tiesioginio stiprinimo;
• regeneratyvinius;
• refleksinius;
• superheterodininius.

Pagal įrengimo vietą imtuvai skirstomi į:

• stacionarius, įrengtus patalpoje ir maitinamus iš elektros tinklo arba akumuliatorių;
• nešiojamus, maitinamus iš sausų baterijų (galvaninių elementų);
• automobilinius, įrengtus automobiliuose.

Pagal komplektaciją imtuvai skirstomi į:

• imtuvus, kuriuose yra įmontuotas garsiakalbis;
• tiunerius angl. tuner, prie kurių prijungiami išoriniai garsiakalbiai, stiprintuvas ar kitas imtuvas;
• radiolas, kuriuose dar įmontuotas ir elektrofonas;
• magnetolas, kuriuose dar įmontuotas ir magnetofonas.

Pagal priimamų radijo bangų ruožus imtuvai skirstomi į:

• viduriniųjų bangų (angl. AM arba MW);
• trumpųjų bangų (angl. Short Wave (SW) arba World Band);
• ultratrumpųjų bangų (angl. FM);
• DAB (angl. Digital Audio Broadcasting);
• palydovinius (angl. Satellite);
• visabangius (angl. Wide Band arba All Band).

Pagal paskirtį imtuvai skirstomi į:

• buitinius, skirtus naudoti buityje;
• profesionalius arba ryšių, skirtus naudoti profesionaliuose įrenginiuose;
• karinius, skirtus naudoti kariuomenės reikmėms;
• skenerius (angl. scanner), skirtus automatinei radijo signalų paieškai.

Taip pat skaitykite

• Radijo imtuvai Lietuvoje
• Abonementinis radijo taškas