Mikelio prizas
Mikelio prizas – Lietuvos kraštotyrininkų darbą įvertinantis apdovanojimas, kurį teikia Šiaulių kraštotyros draugija.
Vardo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuojamų ekspedicijų dalyviai, 1936 m. eidami nuo Vaiguvos, užsuko į mažą sodybėlę. Stasys Vaitkus kreipėsi į kieme stovinčią moteriškę, teiravosi senovinių daiktų Šiaulių „Aušros“ muziejui, prašė leisti po jos namuko aukštą pasidairyti: gal ten yra užmestų senovinių daiktų. Moteriškė nedraudė, tik teisinosi, kad nieko gero ten nesą. Tad nieko nelaukdami vaikinai šoko ant aukšto. Neilgai trukę jie ėmė leisti žemėn kubiliukus, pintinukes, sėtuves, vyžas ir kitokius ten užtiktus senovinius daiktus daiktelius. Sustatė rastą turtą kieme. Vedėjas prašė moteriškę dovanoti tuos daiktus „Aušros“ muziejui. Ši nustebusi pasakė:
– Anksčiau toks žydelis Mikelis važinėdavo po kaimus, senus rakandus rinkdamas. Dabar mat ponams mieste jų prireikė.
Mikelio vardas visiems labai patiko. „Peliksą Bugailiškį išrinkome vyriausiu Mikeliu. Aš, berods, pirmoji raštu apie tai jam pranešiau ir tuo titulu ėmiau jam laiškus rašyti. Taip Šiaulių „Aušros“ muziejuje atsirado Mikeliais iki gyvos galvos vadinami kraštotyros bičiuliai“. (Marijona Čilvinaitė [1])
Prizas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prizas įsteigtas 1988 m. Šiaulių baldininkų iniciatyva minint Vinco Vaitekūno, beveik šešis dešimtmečius paskyrusio kraštotyrai ir muziejininkystei, tapusio vienu žymiausių šios srities specialistų, 80-ąsias gimimo metines.
Teikiamas nuo 1989 m. pažymėti žymiausiems krašto kraštotyrininkams. Pirmuosius tris Mikelio prizus sukūrė medžio drožėjas Feliksas Vargonas. Pirmoji skulptūrėlė priminė caro laikų knygnešį – draudžiamos lietuviškos spaudos platintoją. Kitas skulptūrėles išdrožė skulptorius Kazys Kasperavičius.
Nuo 1995 m. Šiauliuose veikia „Jaunųjų mikeliukų mokykla“.
Laureatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1989 m. – Birutė Knizikevičienė
- 1990 m. – Irena Rudzinskienė
- 1991 m. – Jonas Krivickas
- 1994 m. – Vytenis Rimkus
- 1995 m. – Danielius Balčiūnas
- 1996 m. – Elena Adomavičienė
- 1997 m. – Antanas Krištopaitis
- 1998 m. – Zita Subačienė
- 1999 m. – Stasys Bulzgis
- 2000 m. – Lidija Joana Pranienė
- 2001 m. – Klemensas Kučinskas
- 2003 m. – Vilius Puronas
- 2004 m. – Romualdas Rutkauskas
- 2005 m. – Nijolė Petraitytė
- 2006 m. – Vanda Kavaliauskienė
- 2007 m. – Vytautas Mažeika
- 2008 m. – Genovaitė Žukauskienė
- 2009 m. – Jadvyga Urbonienė
- 2011 m. – Antanina Rulinskienė, Liudas Rulinskas
- 2012 m. – Giedrė Petkevičienė
- 2013 m. – Birutė Marija Musneckienė ir Algirdas Musneckis
- 2014 m. – Rita Margevičienė
- 2015 m. – Rima Giržadienė
- 2016 m. – Vyda Šegždienė
- 2017 m. – Nijolia Kasparavičienė
- 2018 m. – Jonas Tamulis
- 2019 m. – Audronė Kiršinaitė[2]
- 2020 m. – Algirdas Kulikauskas
- 2021 m. – Laimutis Gudinavičius[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lieporių istorijos tyrinėtojui – Mikelio prizas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mikelio prizo laureatai. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.
- ↑ 2021 m. Mikelio prizo laureatas – kino metraštininkas Laimutis Gudinavičius. Šiaulių jaunųjų kraštotyrininkų Mikelių mokykla. 2021-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mikelių gretos (sud. Stasys Bulzgis). – Šiauliai: Lucilijus, 2007. – 88 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-32-003-6