Gulbinėnų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°04′44″š. pl. 24°38′54″r. ilg. / 56.078789°š. pl. 24.648291°r. ilg. / 56.078789; 24.648291

Gulbinėnų dvaras
Dvaro rūmai, 2014 m.
Dvaro rūmai, 2014 m.
Vieta Gulbinėnai, Pasvalio rajonas
Įkurtas XVIII a.
Bajorų giminės Karpiai
Kazys Ladyga
Parkas Išlikęs
Pastatų būklė Išlikę įvairūs pastatai
Savininkas Ladygų paveldėtojai

Gulbinėnų dvaro sodyba išlikusi Gulbinėnuose, Krinčino sen., Pasvalio rajone, abipus kelio  3110  PapyvesiaiKrinčinasGulbinėnai . Įtrauktas į Kultūros paveldo registrą (u.k. 422).

Gulbinėnai (Gulbinai) garsėjo nuo XVIII a. Senovėje tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Saugotinas kultūros paveldo objektas.[1] Dvaro sodyba, atspindinti dvarų sodybų tendencijas nuo XVIII a. iki XX a. pradžios, yra vertingas sodybinis ansamblis, o išlikę statiniai turi didelę architektūrinę vertę. Dvaro želdiniai tvarkingi, tačiau pastatams reikalingi restauravimo darbai. Dvaro sodybą siekiama pritaikyti kompleksinėms turizmo, rekreacijos reikmėms, kultūrinei veiklai: muziejus, apgyvendinimo paslaugos, konferencijų salės, bendruomenės veiklos centras, kūrybinės jaunimo ugdymo vasaros stovyklos. Šiuo metu dvaras – privati nuosavybė. Bendras statinių plotas – daugiau kaip 3 000 kv. m., žemės sklypo plotas – 16 ha.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gulbinėnų dvaras 1939 m. Dvare nuo 1936 m. veikė koplyčia, 1939 m. įkurta parapija.

Ši vietovė garsėjo jau nuo XVIII a. rusų valdžia po 1831 m. sukilimo dvare buvo įkūrusi valsčiaus centrą. Gulbinėnuose būta daug dvarininkų: Bistrampai, Varašinskiai, Karpiai. Pastarieji čia ir pastatė didingus rūmus, pasodino parką. Išlikusi Varašinskių statyta Motiejūnų koplyčia.

19251941 m. dvaras priklausė generolui Kaziui Ladygai. Išėjęs į atsargą, 1927 m. jis su šeima galutinai persikraustė į Gulbinėnus. Žmona Stefanija Ladygienė padėjo ūkininkauti, aktyviai dalyvavo švietimo akcijose. Buvo stengiamasi sukurti modernų ūkį, paversti dvarą tikru apylinkės kultūros centru. K. Ladygos rūpesčiu Gulbinėnuose buvo įsteigtas pašto skyrius, parduotuvė, kelios kalvės, nutiesti keliai, įsteigti papildomi pradžios mokyklos skyriai. Didžiausios vietinių gyventojų paramos jis nusipelnė savo dvare įkurdamas koplyčią, vėliau paremdamas bažnyčios statybą ir parapijos kūrimą.

1940 m. okupavus Lietuvą, K. Ladyga buvo suimtas, dvaro žemės išdalintos.[3] Sovietinei valdžiai nacionalizavus dvaro turtą, Ladygų šeima išsibarstė. 1941 m. Lietuvą okupavus vokiečiams, Gulbinėnų dvaras Ladygoms buvo grąžintas. Ūkiu iki pat bolševikų sugrįžimo rūpinosi vyriausias sūnus Algis.[4]

1945 m. Gulbinėnų dvaro rūmuose buvo įkurta septynmetė mokykla. 1961 m. mokykla buvo perorganizuota į aštuonmetę. Sovietmečiu dvaro sodybos šiaurinėje dalyje buvo pastatyta vidurinė mokykla ir vaikų darželis. Rūmuose mokykla veikė iki 1992 m. spalio 5 d. 1993 m. pastatai grąžinti K. Ladygos paveldėtojams. Žemė – 2000 m.[5] 19941995 m. vykdyti rūmų ir oficinos stogų remonto darbai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sodybos teritoriją funkciškai sudarė trys zonos: reprezentacinė, ūkinė ir rekreacinė. Reprezentacinę dalį su dominuojančia pagrindine sodybos erdve sudarė rūmai, oficina (čia įrengta virtuvė, skalbykla ir kitos pagalbinės, tarnų, kai kada ir svečių gyvenamieji kambariai), arklidės bei vakarinės parko dalies želdynai. Rūmus sudarė centrinė, trijų aukštų su bokšteliu dalis, pietinis (dviejų aukštų) ir šiaurinis (vieno aukšto) fligeliai.

Reprezentacinės dalies kompozicija charakteringa dar XVIII a. barokinių dvarų sodyboms. Ūkinių pastatų grupė rytinėje sodybos dalyje, suformuota XIX a. antroje pusėje, sudaro želdynais atskirtą ūkinį kiemą. Šiame kieme buvo išsidėstę: tvartas, daržinė, svirnas–malūnas. Visi šie pastatai buvo pastatyti iš raudonų plytų ir akmens mūro. Dvarą puošė 16 ha parkas. Parko ir reprezentacinė sodybos dalis želdynais ir tvenkiniais buvo atskirta nuo ūkinės dalies. Visą parką juosė kanalai bei siauri tvenkiniai su salelėmis. Jis taip pat buvo išvedžiotas įvairių medžių alėjomis. Parke vyravo ąžuolai, liepos, paprastosios eglės, klevai, uosiai. Tvenkiniai buvo apsodinti akacijomis, šokių aikštelė – liepomis.

Gulbinėnų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kompozicines savybes priskiriamas geometrinių parkų grupei.

Parke tyvuliuoja du tvenkiniai. Auga 16 rūšių vietiniai medžiai. Tvenkinio saloje žaliuoja ąžuolai. 120 m driekiasi mažalapių liepų alėja. Prie tvenkinio svyra žilvičiai, auga klevų, uosių grupės, dvylikamienė liepa. Iš introducentų patys rečiausi – karpytlapės formos baltalksniai. Iš spygliuočių minėtinos dygiosios sidabrinės eglės, juodosios ir kedrinės pušys. Be to, auga paprastieji glaustašakės formos ąžuolai, jaunos juodosios piramidinės tuopos, 8 pensilvaniniai uosiai, didžialapės liepos, kiti medžiai ir krūmai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Gulbinėnų dvaras atgijo menininkų žodžiais ir dainomis“. delfi.lt. 2006-09-29. Suarchyvuotas originalas 2016-03-18. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 
  2. „Gulbinėnų dvaro sodybos pastatų ansamblis“. investicijos.pasvalys.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. 
  3. „Gulbinėnų dvaro pertvarkymo planas“. patriotai.lt. 2010-06-23. Suarchyvuotas originalas 2014-12-19. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 
  4. „S.Ladigienė – generolienė, Seimo narė, ūkininkė, moterų švietėja ir sovietų kalinė“. kultura.lrytas.lt. 2011-01-24. Suarchyvuotas originalas 2016-03-09. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 
  5. „Asociaciacijos narių dvarai“. dvarai.lt. Suarchyvuotas originalas 2014-12-19. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]