Edomas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Sirijos regionas:
Edomas (אֱדוֹם)
Šalis pietvakarių Jordanija, pietų Izraelis
Tautos edomitai
Valstybės Edomo karalystė
Miestai Bozra, Sela, Petra

Edomas (hebr.אֱדוֹם‏‎ = Edom) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos pietvakarinėje dalyje (dab. Tafilaho ir Akabos muhafazų teritorijoje ir vakarinėje Maano muhafazoje) ir Izraelio pietinėje dalyje (Pietų apskrityje). Pagal regioną jos gyventojai vadinami Edomìtais – semitų gentis, kalbėjusi edomitų kalba.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amono regionas buvo išsidėstęs neapibrėžtoje ir kalnuotoje teritorijoje tarp Negyvosios jūros šiaurėje ir Akabos įlankos pietuose. Iš vakarų jį ribojo Negevo dykuma, iš rytų – Arabijos dykuma. Į šiaurės rytus nuo jo buvo Moabas, o į šiaurės vakarus – Judėja.

Iš visų Senovės Sirijos regionų Edomas turėjo mažiausiai dirbamos žemės. Žemdirbystei naudojamas buvo tik labai siauras žemės ruožas kalnuose, gaunantis pakankamai kritulių. Todėl prekyba sudarė esminę vietos ekonomikos dalį. Edomo teritorija ir miestai sudarė piečiausią svarbaus prekybinio Karalių kelio, kuris jungė Damaską šiaurėje su Akabos įlanka pietuose, atkarpą. Pagrindinis Edomo miestas senovėje buvo Bozra. Ne mažiau svarbus buvo Ailos uostas. Vėliau svarbiausiu miestu tapo Petra. Iš miestų prasidėdavo karavanų keliai per Arabijos dykumą į Senovės Jemeną – vadinamasis Smilkalų kelias.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas hieroglifais
ydwma
Aduma
M17A2D46Z7G17
D36
T14N25

Edomitų protėviai yra tapatinami su XVII a. pr. m. e. Egipto tekstuose minimomis šasu ir šutu gentimis, gyvenančios Sinajuje ir už Jordano upės. Vėliau aptinkamas ir Edomo pavadinimas (kaip ydwma) Naujosios Egipto karalystės tekstuose. Pasak izraelitų tradicinės istorijos, edomitai buvo Jokūbo brolio Ezavo palikuonys. Jie išstūmė senuosius krašto gyventojus horitus. Biblijoje yra minimi 8 edomitų karaliai iki izraelitų atėjimo. Manoma, kad ši karalių valdžia nebuvo paveldima, o greičiausiai renkama.

Kuomet izraelitai apie XII a. pr. m. e. migravo iš Egipto į Pažadėtąją žemę, edomitai atsisakė juos praleisti pro savo teritoriją. XI a. pr. m. e. Izraelio karalius Saulius nukariavo Edomą ir pavertė jį savo vasalu. Paskutinis edomitų karalius Hadadas pabėgo į Egiptą. Taip Izraelis gavo ypač svarbų priėjimą prie Raudonosios jūros, iš kur Saliamonas rengdavo ekspedicijas į Ofiro žemę.

Izraeliui nusilpus ir suskilus, Edomas liko Judėjos karalystės vasalu. Tačiau edomitai atgavo autonomiją, o vėliau ir visiškai atsiskyrė. Judėjos karalius Amazijas bandė sutramdyti Edomą užpuldamas jo sostinę Selą, bet nesėkmingai.

Sąlyginis šalies atokumas garantavo Edomui tam tikrą nepriklausomybę nuo didžiųjų imperijų, nors dažniausiai jis buvo priverstas mokėti duoklę. Palestiną nukariavus Asirijos imperijai, Edomas buvo valdomas atskirų karalių. Asirams jis buvo žinomas kaip Udumi. Pasak Egipto šaltinių, tuometinė Edomo karalystė kontroliavo dideles dykumingas teritorijas. Palestinoje įsitvirtinus Babilonui (612–539 m. pr. m. e.), Edomitai padėjo babiloniečiams nukariauti Judėją ir dalyvavo Jeruzalės apsiaustyje, už ką buvo griežtai pasmerkti.

Edomą nusiaubė dykumų klajokliai kidaritai, o vėliau čia atsikėlė nabatėjai. Todėl edomitų etninė grupė greičiausiai asimiliavosi su atsikėlėliais. Jau VI a. pr. m. e. edomitų vardas nunyksta iš tekstų ir vietoj jų minimi arabai. Čia paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą regioną viešpatavo Nabatėjų karalystė, ir Edome buvo svarbiausias nabatėjų miestas Petra. Šiaurės vakarinė Edomo dalis (arčiausia Judėjai), antikiniame pasaulyje žinoma kaip Idumėja, buvo helenizuota. Čia minimi Idumėjos valdytojai.

64 m. pr. m. e. Idumėja įjungta į Erodo Judėjos karalystę, vėliau tapo Romos imperijos Judėjos provincijos dalimi. Arabizuotasis Edomas į Romos imperiją įjungtas tik 106 m. kaip Arabijos provincija.

Žinomi valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos datos yra apytikrės.

  • Biblijoje minimi ankstyvieji karaliai:
    • Bela, Jobabas, Hušamas, Hadadas, Samlahas, Šaulis, Baan-Hananas, Hadadas;
  • Asirų minimi karaliai
    • Aiarammu (apie 740 m. pr. m. e.), Shalman (apie 735 m. pr. m. e.), Melek Ram (apie 700 m. pr. m. e.), Kaus Geber (apie 680 m. pr. m. e.)