Naujoji Babilono karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Naujoji Babilono karalystė
buvusi imperija
Blank.png
626 m. pr. m. e. – 539 m. pr. m. e. Standard of Cyrus the Great (Achaemenid Empire).svg
Location of Babilonija
Sostinė Babilonas
Valdymo forma monarchija
karaliai
 626–605 m. pr. m. e. Nabopalasaras
 556–539 m. pr. m. e. Nabonidas
Era Senovė
 - Asirijos žlugimas 626 m. pr. m. e. m.
 - Nukariauja Persija 539 m. pr. m. e. m.

Naujoji Babilono karalystė – taip vadinamas Mesopotamijos civilizacijos laikotarpis tarp 626 ir 539 m. pr. e., kai žlugus Asirijos imperijai Babilonas vėl tapo pagrindine galia krašte.

Asirų viešpatavimo metu chaldėjų kilmės Nabopalasarui 626 m. pr. m. e. surengė sėkmingą sukilimą prieš Asiriją ir iškovojo Babilonijai nepriklausomybę. Taip įkurta Naujoji Babilono karalystė, dar vadinama XI (arba Chaldėjų) dinastija. Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vėl tapo prekybos ir kultūros centru. Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.

Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II (604–562 m. pr. m. e.), kuris perėmė kadaise Asirijai priklausiusias žemes. Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės sodai. Babilonijoje klestėjo astronomija ir matematika.

Nabuchodonosaro II-ojo įpėdiniai buvo labai nežymūs.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]