Sidonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sidonas
صيدا‎
SidonSeaCastle.jpg
Sidono Jūros pilis

Sidonas
33°33′38″N 35°23′53″E / 33.56056°N 35.39806°E / 33.56056; 35.39806 (Sidonas)Koordinatės: 33°33′38″N 35°23′53″E / 33.56056°N 35.39806°E / 33.56056; 35.39806 (Sidonas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Libano vėliava Libanas
Gyventojų (): 200 000
Plotas: 7,86 km²
Tankumas (): 25 445 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: SidonasVikiteka

Sidonas – trečias pagal dydį Libano miestas, įsikūręs Pietų gubernijoje, Viduržemio jūros pakrantėje, apie 40 km į šiaurę nuo Tyro ir 50 km į pietus nuo sostinės Beiruto. Jo pavadinimas reiškia „žvejybą“.

Sidonas šiandien[taisyti | redaguoti kodą]

1900 m. tai buvo miestas su 10 000 gyventojų; 2000 m. jo gyventojų skaičius siekė apie 200 000. Nors žemė aplink miestą nėra derlinga, auginami kviečiai, daržovės ir vaisiai; taip pat verčiamasi žvejyba. Smarkiai uždumblėjusį senąjį uostą dabar lanko tik maži pakrančių laiveliai. Čia yra ir rafinavimo fabrikas.

2000 m. buvo atidarytas itin modernus stadionas, skirtas 2000 m. Azijos futbolo konfederacijų taurei.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo vienas iš svarbiausių finikiečių miestų – valstybių, ir galbūt pats seniausias. Iš čia ir iš kitų uostų kilo didi Viduržemio jūros prekybos imperija. Homeras gyrė jos amatininkus, įgudusius gaminti stiklą ir purpurinius dažus. Būtent iš čia iškeliavusi kolonistų grupė įkūrė Tyro miestą.

1855 m. buvo rastas karaliaus Ešmunazaro II sarkofagas. Iš jo dangtyje rasto finikietiško įrašo paaiškėjo, jog tai buvo „sidoniečių karalius“ (greičiausiai V a. pr. m. e.), ir kad jo motina buvo Aštartės, „sidoniečių deivės“, žynė. Šiame įraše kaip pagrindiniai sidoniečių dievai minimi Ešmunas ir Baalas.

Sidonas daug kartų buvo užkariautas: jį valdė filistiečiai, Asirija, Babilonas, Egiptas, graikai ir galiausiai romėnai. Sidoną lankė Erodas; Biblija teigia, kad jame lankėsi Jėzus ir Šv. Paulius.

1110 m. gruodžio 4 d. Sidoną užplūdo Pirmasis kryžiaus žygis. Kryžiaus žygių metu miestas buvo apiplėštas ne kartą: galiausiai 1249 m. jį sugriovė saracėnai. Jis virto Sidono dvaro centru, svarbia Jeruzalės karalystės senjorija. 1260 m. miestą sugriovė mongolai. Autentiškų miesto sienų likučius galima išvysti ir šiandien.

Po to, kai XVII a. Sidonas pateko po Otomanų imperijos jungu, jis atgavo didelę dalį savo ankstesnės prekybinės reikšmės. Po Pirmojo pasaulinio karo jis tapo Prancūzijos mandato Libane dalimi.

Vikiteka