Jerichas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jerichas
أريحا‎
Jerycho-panorama.jpg
Miesto panorama

Jerichas
31°52′0″ š. pl. 35°28′0″ r. ilg. / 31.86667°š. pl. 35.46667°r. ilg. / 31.86667; 35.46667 (Jerichas)Koordinatės: 31°52′0″ š. pl. 35°28′0″ r. ilg. / 31.86667°š. pl. 35.46667°r. ilg. / 31.86667; 35.46667 (Jerichas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Palestinos vėliava Palestina
Muchafaza Jericho muchafaza
Gyventojų (2006) 20 400
Commons-logo.svg Vikiteka JerichasVikiteka

Jèrichas (arba Jerichonas; arab. أريحا = Ārīḥā, hebr.יְרִיחוֹ‏‎ = Yəriḥo) – miestas Vakarų Krante, Palestinoje, Judėjos dykumoje, Vadi Kelto slėnyje, šalia Jordano upės. 19 000 gyventojų. Manoma, kad tai viena seniausių nuolat apgyvendintų gyvenviečių pasaulyje.

Dabartinio Jericho vietoje ar šalia jo buvo trys gyvenvietės, kuriose gyventa jau prieš 11 000 metų. Jos įsikūrė ankstyvajame neolite (apie IX a. pr. m. e.) į šiaurę nuo Negyvosios jūros.

Verčiamasi daugiausia turizmu, žemės ūkiu (alyvuogės, bananai), prekyba, amatais. Beveik visi miesto gyventojai yra palestiniečiai musulmonai, krikščionys sudaro apie 1 % gyventojų.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste yra senojo miesto, Jericho sienų, tvirtovės liekanos, piliakalniai (telai), romėnų akvedukų, karališkųjų rūmų liekanos, seniausios pasaulyje Vadi Kelto sinagogos (I a. pr. m. e.) liekanos, taip pat yra VIVII a. Taikos Izraeliui sinagoga (su senovinėmis mozaikomis), Naarano sinagoga. Ant Kristaus Gundymo kalno stovi nuo VI a. gyvuojantis stačiatikių Kristaus Gundymo vienuolynas.

Jericho apylinkėse gausu kitų senovinių objektų – stačiatikių Šv. Jurgio vienuolynas (V a.), Mar Sabos vienuolynas (V a.), romėnų, žydų senovinių statinių liekanos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimas kildinamas iš kanaaniečių kalbos žodžio Reaẖ, reiškiančio „kvepiantis“, arba Yareaẖ – „mėnulis“.

Senovinio Jericho miesto griuvėsiai

Gyvenvietės požymiai Jeriche randami nuo X tūkstantmečio pr. m. e. Pradžioje čia apsistodavo Natufo kultūros medžiotojai ir rankiotojai, paskui save palikę miktolito įrankius. Apie 9600 m. pr. m. e. pasibaigus sausroms, žmonės čia galėjo įsikurti ilgesniam laikotarpiui. Pirmoji nuolatinės gyvenvietė susikūrė tarp IX–X tūkstantmečių pr. m. e. ties Ein as Sultano versme. Tuomet pradedama vystyti žemdirbystė, statomi apvalūs būstai iš molio ir šiaudų plytų. Čia galėję gyventi nuo 200 iki 3000 žmonių. Aplink Jerichą įrengta 3,6 m aukščio ir 1,8 m storio siena, jos apsuptyje stovėjo 3,6 m aukščio bokštas, sudarytas iš 22 laiptelių. Nėra žinoma, ar ši siena įrengta gynybiniais sumetimais, ar apsaugai nuo potvynių. Po keleto amžių pirmoji gyvenvietė buvo apleista, bet apie 6800 m. pr. m. e. joje įsikūrė nauji gyventojai. Iš to laikotarpio randamos apdirbtos ir dekoruotos kaukolės, keramikos dirbiniai.

Jerichas suklestėjo bronzos amžiuje. Miestas sparčiai plėtėsi. Su šiuo laikotarpiu siejamas Senajame Testamente aprašytas Jericho mūšis, kuriame Jošuos vedini izraelitai išgriovė miesto sienas ir nugalėjo Jericho gyventojus kaananiečius. VIII a. pr. m. e. miestą nusiaubė asirai, vėliau – babiloniečiai, iki 538 m. pr. m. e. jis buvo negyvenamas. Vėliau Persijos karalius Kyras Didysis čia sugrąžino ištremtus žydus. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimo graikai mieste ėmė statyti rūmus ir tvirtoves. Valdant Augustui Oktavianui Jerichas atiteko Erodo valdžion. Jo pasiryžimu pastatytas teatras, akvedukas, rūmai. Pasak Evangelijų, Jeriche Jėzus išgydęs vieną ar du aklus elgetas, čia įvykęs epizodas su mokesčių rinkėju Zachiejumi. Kelyje tarp Jericho ir Jeruzalės nupasakojama parabolė apie gerąjį samarietį.

Po Judėjos sukilimo 70 m. Jerichas sumenko, tebuvo nedidelis romėnų karinis taškas. 130 m. buvo pastatyta tvirtovė. Naujoje vietoje Jerichas atkurtas Bizantijos laikais. Čia pradėjo steigtis daug stačiatikių vienuolynų. VI a. pastatytos bent dvi sinagogos. VII a. kraštą užkariavo musulmonai. 659 m. Jerichą sugriovė žemės drebėjimas. 743 m. Umejadų kalifas Hišamas ibn Abdalmalikas Jeriche įkūrė rūmus (Hišamo rūmai), mečetę, bet 747 m. statinius apgriovė drebėjimas. X a. miestas klestėjo kaip bananų, datulių, gėlių auginimo centras. 1071 m. miestą nusiaubė Seldžiukai, o vėliau užkariavo kryžininkai. 1179 m. jie atstatė Šv. Jurgio vienuolyną, įkūrė kelias bažnyčias, pradėjo auginti cukranendres. Tačiau 1187 m. juos išstūmė Saladinas. XIV a. Jeriche buvo kasama siera. Valdant Osmanams, Jerichas buvo skurdus kaimas, puldinėjamas beduinų. Jo gyventojai vertėsi indigo gamyba.

Jerichas XX a. pr.

Nuo XIX a. pab. Jeriche pradėjo kasinėti Europos archeologai, 1901 m. atkurtas Šv. Jurgio vienuolynas. Britų mandato laikotarpiu pastatyta tvirtovė. 1927 m. miestą nusiaubė žemės drebėjimas. 1948 m. Cisjordanija okupavo miestą, čia buvo surengta Jericho konferencija, kurioje spręstas Palestinos likimas. 1967 m. miestą užkariavo Izraelis. Jerichas tapo pirmuoju miestu, atiduotu Palestinos savivaldon. Jerichas apsuptas keliomis sienomis, kadangi aplink jį esančias žemes valdo Izraelis.