Šarono lyguma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Sirijos regionas:
Šaronas (השרון‏)
Šalis vakarų Izraelis
Tautos kanaanitai > hebrajai > palestiniečiai
Miestai En Esuras, Cezarėja, Netanija, Herclija

Šaronas (hebr.השרון‏‎‎‎‏‎ = HaSharon) – istorinė-geografinė sritis Izraelio pajūrio teritorijoje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šarono lygumos apima dalį Izraelio pajūrio ruožo (hebr.מישור החוף‎‏‎ = Mishor HaḤof), esančią Haifos apskrities pietinėje ir Centrinės apskrities šiaurinėje dalyje.

Šis siauras ir ilgas (90 km) ruožas šiaurėje prasideda ties Nahal Taninimu, už kurio yra Karmelio kalnas, o pietuose baigiasi ties Jarkono upe Tel Avivo šiaurinėse prieigose. Vakaruose jis glaudžiasi prie Viduržemio jūros, o rytuose kyla į Samarijos aukštumas. Kartais Šaronas priskiriamas išplėstinei Samarijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje seniausia ir didžiausia šio regiono gyvenvietė buvo En Esuras, įkurta V tūkst. pr. m. e. IV tūkst. pr. m. e. šis miestas su 6000 gyventojų buvo vienas didžiausių Kanaano regione, gerokai pralenkęs kitus Kanaano miestus, tokius kaip Jerichas ar Megidas. Bronzos amžiuje miestas apleistas.

Skirtingai nei kitose Kanaano pakrantės teritorijose (Finikijoje šiaurėje ir Filistijoje pietuose) Šarono pakrantėje nesusiformavo jokie svarbūs uostai. II tūkstm. pr. m. e. pabaigoje regioną užvaldė izraelitai, ir jis pateko į Izraelio karalystę. Šaronas buvo atiduotas valdyti Manaseho genčiai. Biblijoje Šaronas minimas ne vieną kartą.

Nuo 722 m. pr. m. e. Šarono lygumas valdė Asirijos imperija, Naujoji Babilono karalystė, Achemenidų imperija, Seleukidai, Ptolemėjai, Hasmonėjų karalystė. Nuo 37 m. pr. m. e. Šaronas priklausė Erodo Judėjos karalystei, o vėliau sudarė dalį romėnų Judėjos provincijos. Būtent tuo metu Šarono pakrantėje išdygo Cezarėja, tapusi svarbiu Viduržemio jūros uostu ir visos provincijos sostine.

Nuo VII a. Samariją valdė musulmoniškos valstybės, tarp kurių buvo Arabų kalifatas, Osmanų imperija. Jų valdymo metu kraštas arabizuotas, susiformavo palestiniečių etnosas. Šarono lygumos tuo metu buvo retai gyvenamos. Jos buvo drėgnos ir pelkėtos, čia siautė maliarija.

1918 m. Britai pradėjo administruoti Samariją kaip vieną iš Palestinos mandato rajonų. Čia masiškai kėlėsi žydai iš viso pasaulio, kurie sausino vietos pelkes ir sparčiai įsisavino kraštą. Ilgainiui jis tapo tankiausiai gyvenamu Izraelio regionu. Šarono lygumose išdygo daug naujų miestų, tokių kaip Herclija ar Netanija.