Erodo Judėjos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Erodo Judėjos karalystė
Romos klientė
Blank.png
37 m. pr. m. e. – 44 Vexilloid of the Roman Empire.svg
Location of
Sostinė Jeruzalė
Valdymo forma monarchija
karaliai
 37-4 m. pr. m. e. Erodas Didysis
 42-44 m. e. m. Erodas Agripa I
Era Senovė
 - 37 m. Jeruzalės apgultis 37 m. pr. m. e. m.
 - Erodo Agripos I mirtis 44 m.

Erodo Judėjos karalystė – istorinė valstybė istoriniame Palestinos regione, egzistavusi erų sandūroje. Ji valdė visą palestiną ir dalį Užjordanės regionų. Jos įkūrėjas buvo Erodas Didysis, ir ją bei atskiras dalis valdė Erodų dinastija. Didžiąją dalį istorijos valstybė buvo padalinta tarp atskirų valdų ir žinoma kaip Erodo tetrarchija.

Anot Naujojo Testamento, šioje valstybėje gyveno ir savo mokymą skelbė krikščionybės įkūrėjas Jėzus Kristus.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Erodo Didžiojo valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

37 m. pr. m. e. Jeruzalės paėmimas, Jean Fouquet, XV a.

Iki tol šią teritoriją valdė Hasmonėjų karalystė, kuri nuo 63 m. pr. m. e. buvo Romos respublikos protektoratas. Tuo metu valdė silpnas valdovas Hirkanas II, už kurį reikalus tvarkė jo patikėtinis Antipatras Edomitas. Jis buvo edomitų kilmės, tačiau priėmęs judaizmą. Šio giminaičiai gavo valdyti karalystės sritis ir palaikė gerus ryšius su Roma. Erodas buvo antrasis Antipatro sūnus, nuo 47 m. pr. m. e. gavęs valdžią Galilėjoje, o vėliau ir Samarijoje.

40 m. pr. m. e. paskutinysis Hasmonėjų valdovas Antigonas pasinaudojo suirute Romoje ir Partų įsiveržimu. Jis pasiskelbė Aukštuoju žydų kunigu ir karaliumi. Jo priešas Erodas tuo metu susivienijo su romėnais (Marku Antonijumi) ir buvo paskelbtas žydų karaliumi. 37 m. pr. m. e. jis su romėnų armija išsilaipino Palestinoje ir paėmė Jeruzalę. Antigonas buvo pašalintas iš valdžios ir nubaustas mirtimi. Tuo pačiu buvo pašalinti visi Hasmonėjų vyriškos lyties paslikuonys, galėję kelti grėsmę valdžiai.

Per 40 valdymo metų Erodas savo karalystėje įvykdė daug naujų statybų, tarp kurių žymiausia buvo Jeruzalės šventyklos išplėtimas ir išpuošimas. Be to, jo laikais sukurta Jeruzalės vandentiekio sistema, pastatytos Masados ir Herodiumo tvirtovės, įkurtas Cezarėjos uostas. Tiesa, Evangelijoje pagal Matą užrašytas pasakojimas apie Erodo vykdytą kūdikių išžudymą neranda istorinių patvirtinimų. Anot Evangelijos, išsigandę šių žudynių Marija ir Juozapas pabėgo į Egiptą, iš kur grįžo tik po Erodo mirties.

Tetrarchija ir Jėzaus gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herodo karalystės padalinimas

Po Erodo mirties jo karalystė su Romos pritarimu buvo padalinta tarp keturių jo vaikų, taip suformuojant vadinamąją tetrarchiją:

Erodas Archelajus Judėją valdė 9 metus, tačiau jo valdymas buvo nesėkmingas, pasižymėjo nuolatinėmis kovomis tarp skirtingų religinių grupių. Anot Biblijos, būtent pirmaisiais jo valdymo metais Marija ir Juozapas grįžo į Judėją, ir netoli Jeruzalės gimė Jėzus Kristus. Vėliau vengdama persekiojimo Juozapo šeima migravo į Galilėją (Erodo Antipo valdas), kur buvo vykdoma nuosaikesnė politika.

Būtent Galilėjoje koncentravosi Jėzaus veikla, ir tik prieš mirtį jis sugrįžo į Jeruzalę. Jėzaus teismą Jeruzalėje vykdė tuometinis Romos vietininkas Judėjoje Poncijus Pilotas. Tačiau jis nusiuntė Jėzų pas Erodą Antipą, kadangi šio veikla daugiausiai vyko Erodo Antipo valdomoje Galilėjoje.

Valdų likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš keturių sričių Erodo Archelajaus valdos po 10 metų buvo panaikintos kaip dinastinė valda. Jos prijungtos prie Romos imperijos ir tapo Judėjos provincija. Po keturių metų mirus Salomėjai, jos valdos irgi prijungtos prie šios provincijos.

Likusios dvi sritys savivaldą išlaikė ilgiau. 34 m. mirus Pilypui, jo valdos trumpam prijungtos prie Sirijos provincijos, bet 37 m. jos atkurtos ir atiduotos valdyti Erodo Didžiojo anūkui Erodui Agripai I. Šis didelę dalį gyvenimo praleido Romoje ir buvo artimas imperatoriaus Kaligulos bendražygis. Po dviejų metų mirus Erodui Antipui, Agripa paveldėjo Galilėją ir Perėją. Dar po dvejų metų jis gavo valdyti Judėją, taip vėl trumpam suvienydamas savo senelio žemes.

Erodas Agripa I mirė 44 m., ir po jo mirties karalystė panaikinta, jos vietoje vėl atkuriant Judėjos provinciją. Tiesa, jo sūnus Erodas Agripa II tarp 48 ir 92 m. gavo valdyti išsimėčiusias teritorijas Sirijoje, tarp kurių buvo Chalkidės karalystė Libane, Batanėja ir Abilenė, taip pat keletas miestų Galilėjoje bei Perėjoje. Su jo mirtimi 92 m. baigėsi Erodų dinastija.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Canaan-Orn.png
Kanaano istorija
Kanaano prešistorė
Kanaanitų miestai valstybės:
Hacoras, Megidas, Rehobas, Šechemas, Lachišas, Gatas, Jeruzalė, Aškelonas
Vidurinioji Egipto karalystė
Egipto imperija
Valstybės XII–VIII a. pr. m. e.:
Finikija, Filistija, Izraelis, Judėja, Bašanas, Amonas, Moabas, Edomas
Asirija > Babilonija
Achemenidų imperija
Makedonija > Seleukidai
Hasmonėjai
Erodo Judėjos karalystė
Roma (Arabija, Judėja)
Palestina, Libanas, Jordanija
  • Erodas Didysis, 37 m. pr. m. e. – 4 m. pr. m. e. (Judėjos karalius);
  • Erodas Archelajus, 4 m. pr. m. e.-6 m. e. m. (Judėjos, Samarijos ir Idumėjos etnarchas);
  • Salomėja I, 4 m. pr. m. e.-10 m. e. m. (Jamnijos toparchė);
  • Pilypas, 4 m. pr. m. e.-34 m. e. m. (Batanėjos tetrarchas);
  • Erodas Antipas, 4 m. pr. m. e.-39 m. e. m. (Galilėjos ir Perėjos tetrarchas);
  • Erodas Agripa I (Batanėjos tetrarchas 37-44 m., Galilėjos ir Perėjos tetrarchas 39-44 m., Judėjos karalius 41-44 m.);
  • Erodas Agripa II (Batanėjos tetrarchas 53-92 m.);