Pereiti prie turinio

Megidas

Koordinatės: 32°35′07″ š. pl. 35°11′04″ r. ilg. / 32.58528°š. pl. 35.18444°r. ilg. / 32.58528; 35.18444
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Megidas
‏מגידו

Tel Megido kalva
Megidas
Megidas
Koordinatės 32°35′07″ š. pl. 35°11′04″ r. ilg. / 32.58528°š. pl. 35.18444°r. ilg. / 32.58528; 35.18444
Vieta Šiaurės apygarda, Izraelis
Regionas Levantas
Istorija
Pastatytas ~5–6 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas po 450 m. pr. m. e.
Laikotarpis senovė
Tauta Izraelio karalystė, Kanaanas
Informacija
Kasinėjimų datos 1903–1905, 1925, 1960, 1966, 1967, 1971, 1994–
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1108

Megidas (hebr.מגידו‏‎ = Megiddo, sen. gr. Μεγιδδώ, Μαγεδών, akad. Magiddu, Magaddu) – senovės Palestinos miestas, stovėjęs dabartiniame Izraelyje, 29 km į pietryčius nuo Haifos, šalia Esdraleono lygumos,[1] prie Megido kibuco. Dėl savo strateginės padėties tai buvo svarbus karinis ir prekybinis centras.

Megidas gyvenamas nuo neolito laikų, seniausias kultūrinis sluoksnis datuojamas ~5 tūkstantmetį pr. m. e.[2] Senovėje per Megidą ėjo prekybiniai keliai iš Egipto, Mesopotamijos, Jeruzalės, Finikijos (vadinamasis „jūrų kelias“ Via Maris). 1468 m. pr. m. e. Megidą užkariavo Tutmozio III vadovaujami egiptiečiai. Vėliau izraelitai miestą atkariavo, o karaliaus Saliamono laikais čia įkurtas svarbus karinis centras. Megidą X a. pr. m. e. buvo užkariavęs Egipto faraonas Šešonkas I, o 609 m. pr. e. čia žuvo Judėjos karalius Jošijas, stabdęs faraono Necho II žygį Asirijon (Megido mūšis). Paskutiniai miesto gyvybės ženklai rasti iš maždaug 450 m. pr. m. e. laikotarpio.[1] III a. netoliese pastatyta bažnyčia.

1918 m. ties Tel Megidu įvyko Pirmojo pasaulinio karo mūšis tarp britų ir Osmanų armijų.[1]

Megido archeologinė vieta (Tel Megido piliakalnis) pradėta kasinėti nuo 1903–1905 m. Rastos pastatų (įskaitant šventyklą, gausias arklides) liekanos, gausi keramika, ~400 finikietiškų dramblio kaulo dirbinių.[1] Archeologinis kompleksas paskelbtas nacionaliniu parku ir UNESCO pasaulio paveldo objektu (nuo 2005 m.).[3]

Nuo Megido pavadinimo Har Məgīddō („Megido kalnas“) kildinamas mitinio pasaulio pabaigos mūšio Armagedono pavadinimas.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 MegiddoEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. Cline, Eric, (2020). Megiddo, Encyclopedia of the Bible and Its Reception, Vol. 18, De Gruyter.
  3. „UNESCO World Heritage Centre – Document – Tel Megiddo National Park“