Edmundas Ferdinandas Radvila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Edmundas Ferdinandas Radvila
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė: 1906 m. rugsėjo 24 d.
Berlyne
Mirė: 1971 m. rugpjūčio 25 d.
Londone
Tėvas: Jonušas Pranciškus Radvila
Motina: Ona iš Liubomirskių
Sutuoktinis(-ė): Izabelė Radvilaitė
Vaikai:

Ferdinandas Kristupas Radvila
Kristina Milevska

Edmundas Ferdinandas Mykolas Juozapas Labrė Stanislovas Aloyzas Radvila (lenk. Edmund Ferdynand Michal Józef Labre Stanislaw Alojzy książę Radziwiłł, 1906 m. rugsėjo 24 d. Berlyne – 1971 m. rugpjūčio 25 d. Londone) – didikas, Lenkijos valstybės, karinis ir visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos – Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Jonušas Pranciškus Radvila, motina Ona iš Liubomirskių giminės. Brolis Stanislovas Albertas Radvila.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Izabelė Radvilaitė, Jurgio Frydricho Radvilos sūnaus Karolio Mikalojaus duktė.

Sūnus Ferdinandas Kristupas Radvila (19351992 m.) tapo gydytoju, vedė belgę Nicole de Schouethete de Tervarent, su kuria turėjo keturis vaikus. Duktė Marija Ana (g. 1962 m.) ištekėjo už Konstantino Mikalojaus vaikaičio, Davidgrodo paveldėtojo Motiejaus Radvilos (g. 1961 m.)Duktė Izabella Ghislaine (g. 1964 m.), ištekėjo už Motiejaus Dembinskio. Duktė Teresė Malgožata (g.1967 m.) netekėjusi. Sūnus Karolis Ferdinandas (g. 1969 m.) vedė Kotryną Klenevską, bet jų sūnus Janas mirė kūdikystėje.

Duktė Kristina Radvilaitė (g. 1937 m.) ištekėjo už Jano Milevskio.

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV Olykos valdytojas, dalies Davidgrodo valdytojas.

Tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnavo Lenkijos kariuomenėje, 1939 m. kaip lenkų karininkas, rotmistras, kartu su tėvu buvo suimtas NKVD, kalėjo Lubiankoje, kur jį ir tėvą tardė pats Lavrentijus Berija. Tačiau po trijų mėnesių, įsikišus Italijos karaliui ir draugams vokiečiams, buvo paleistas ir išvyko į Varšuvą. Iki 1942 m. Ginkluotos kovos sąjungos (Związek Walki Zbrojnej) karininkas, vėliau Armijos Krajovos poručikas. Apdovanotas keliais Antrojo pasaulinio karo laikų koviniais ordinais.

1945 m. su šeima vėl suimtas NKVD. Buvo kalinamas Krasnogorsko prie Maskvos koncentracijos stovykloje, specialiai įrengtoje lenkų aristokratams. 1947 m. paleistas išvyko į Varšuvą, bet ir ten buvo suimtas Visuomenės saugumo tarnybos. Po perversmo paleistas, su šeima gyveno Varšuvoje.

Mirė po nesėkmingos operacijos Londone. Palaidotas Radvilų kapavietėje Vilanove.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edmundas Ferdinandas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba

Genealogija