Degučių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Degučių piliakalnis
Deguciu piliakalnio informacinis zenklas.JPG
Degučių piliakalnio valstybės paminklo ženklas

Degučių piliakalnis
Koordinatės
55°39′0″ š. pl. 26°03′0″ r. ilg. / 55.65000°š. pl. 26.05000°r. ilg. / 55.65000; 26.05000Koordinatės: 55°39′0″ š. pl. 26°03′0″ r. ilg. / 55.65000°š. pl. 26.05000°r. ilg. / 55.65000; 26.05000
Savivaldybė Zarasų rajonas
Seniūnija Degučių seniūnija
Aukštis 15 m
Plotas 30x25
Naudotas I tūkstantmetis - XIV a.
Žvalgytas 1949, 1972
Tirtas 1975, 1985 m.
Registro Nr. AR1491 / A995P / 5701
Degučių piliakalnis iš pietų pusės

Degučių piliakalnis ir pilkapynas, Ažusamanės pilis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5701; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1491; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A995P) ir pilkapynas (A996P) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Degučių kaimo, miške.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Vakariniai ir šiaurės vakarų šlaitai statūs, apie 15 m aukščio, šiaurės, rytų ir pietų – žemi ir nuolaidūs. Kalvos viršūnėje yra beveik apskrita (25–30 m skersmens) aikštelė. Jos pietinis ir pietvakarių kraštas žemesnis, sutvirtintas pylimu, išliko 40 m ilgio pylimo liekanų.

Piliakalnį juosia 3 pylimai: pirmasis, 1,2 m aukščio ir 120 m ilgio yra šiaurės, rytų ir pietų šlaituose, 3,5 m žemiau aikštelės krašto. Žemiau jo, pietvakarių ir šiaurės vakarų šlaituose – antrasis, 1 m aukščio ir 50 m ilgio pylimas, o šiaurės rytų šlaituose trečiasis, 1 m aukščio ir 30 m ilgio pylimas.

Pilkapynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas pilkapiams atminti.

800 m į pietryčius nuo piliakalnio yra pirmasis pilkapynas su 4 pilkapiais, 200 m į pietus antrasis, su 7 pilkapiais. Pilkapiai IX a.-XII a., apardyti. Sampilai 8–12 m skersmens, iki 1 m aukščio, kai kurie apjuosti grioviais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1975 m. ir 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Degučių pilis. Išlikusios terasos – buvusios gynybinės sienos. Pasakojama, kad į piliakalnį anksčiau vedė slaptas kelias per greta esančią Užusamanio balą.

Piliakalnyje 1831 m. buvo įsitvirtinę Emilijos Pliaterytės vadovaujami sukilėliai.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad Degučių piliakalnis atsiradęs dar tada, kai gyventa milžinų. Vienas toks milžinas, vardu Samanis, paėmė žemių saują ir supylė ją kitoje vietoje. Tada toje vietoje, iš kurios buvo paimta žemė, atsirado Samanio ežeras, o iš supiltų žemių saujos susidarė Degučių piliakalnis.

Degučių piliakalnis iš pietvakarių pusės

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Narkyčių piliakalnis 9 km
Vencavų piliakalnis 5 km
Golubiškių piliakalnis 13 km Mineikiškių piliakalnis 7 km Blank-50px.png
Zokorių piliakalnis 6 km
Verslavos piliakalnis 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pakalniškių piliakalnis 17 km
Bielkaučyznos piliakalnis 10 km
Šiukščių piliakalnis 2 km Kiemionių piliakalnis 9 km Jakiškių piliakalnis 12 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Degučių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 569 psl.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 211
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2, p. 52.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2, p. 360.
  • Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A995P, Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės piliakalniu. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 394–395.
  • Lietuvos TSR Zarasų rajono kultūros, gamtos ir istorijos paminklų katalogas II leidimas. Vilnius, 1989. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 4, ap. 1, b. 69, p. 79.
  • Pranas Gipiškis. Zarasų kraštas. Zarasai, 1936, p. 36-37.
  • Stasys Juodelis. Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Zarasų rajonų archeologijos paminklų žvalgymo dienoraštis 1969–1970. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 9, ap. 1, b. 16, p. 77.
  • Pranas Kulikauskas. 1949 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Zarasų, Rokiškio apskrityse dienoraštis. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 5, p. 33-34.
  • Jonas Nemanis. Zarasų rajono kultūros paveldas. Zarasai, 1994, p. 39.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, с. 37.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 119.
  • Adolfas Tautavičius. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus, Jurbarko, Kapsuko, Kauno, Plungės, Šilutės, Rokiškio, Zarasų, Vilniaus rajonuose ataskaita 1972 05 22-1972 06 10. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 154, p. 34-35.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]