Degučių valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°40′š. pl. 26°04′r. ilg. / 55.66°š. pl. 26.06°r. ilg. / 55.66; 26.06

Degučių valsčius
Laikotarpis: 19191950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Degučiai
Lietuva Lietuva
Zarasų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Zarasų apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Zarasų apskritis (1944–1950)

Degučių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Degučiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1919 m., panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Zarasų rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[1] 196 5750 1281
1949-01-01
(išsamiau)
208 5 apylinkės [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Baibiai Baibių apylinkė
Berčiūnai Berčiūnų apylinkė
Degučiai Degučių apylinkė
Karveliškės Karveliškių apylinkė
Trinkuškiai Trinkuškių apylinkė
Iš viso: 5 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1948 Šiurpikės Aleksandras Krasnovas, literatūrologas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 198