Degučių metraštis

Degučių metraštis, Chronografas, arba Kuršo ir Lietuvos metraštis, rus. Хронограф, сиречь Летописец Курляндско-литовский – XIX a. vidurio Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklas.

Istorija

Literatūroje metraštis buvo žinomas nuo 1933 m., kai paplito nuorašais, surastas 1973 m. Degučiuose (Zarasų rajono savivaldybė). Archeografinės ekspedicijos dalyviai įsigijo jį iš Zarasų sentikių bendruomenės choro vadovo. Saugomas Rusijos mokslų akademijos Rusų literatūros institute (Puškino namuose) Sankt Peterburge. Metraštis imtas vadinti tiesiog Degučių metraščiu.

Metraštis

Aprašyti 1652–1851 m. sentikių gyvenimo įvykiai. Kasmetiniai įrašai paraštėse skirstomi į Maskvos, Rusijos, Kuršo, Solovkų, Lietuvos ir kitas vadinamąsias istorijas. Metraštis sukompiliuotas iš XVII a.-XIX a. įvairių raštų ir pasakojimų.

Vertingiausia dalis paties sudarytojo, Degučių sentikių vienuolyno 1841–1853 m. vyresniojo Vasilijaus Ivanovičiaus (Joanovičiaus) Zolotovo (1786–1860 m.) matytų ar iš liudytojų girdėtų įvykių aprašymai – Rusijos caro Aleksandro I trumpas sustojimas Degučiuose, valdžios pastangos palenkti sentikius į stačiatikybę, konkrečios žinios apie bendruomenės gyvenimą. Metraštis visais atžvilgiais orientuotas i Rusiją, atspindi Degučių ir apylinkių sentikių bendruomenės, vadinamosios fedosejevininkų atšakos uždarumą. Jame nėra žinių apie krašto politinio, visuomeninio gyvenimo įvykius, apie sentikių kitataučius kaimynus.

Literatūra

• Degučių metraštis: Chronografas, arba Kuršo ir Lietuvos metraštis. Rusišką tekstą parengė ir rodykles sudarė Nadiežda Morozova, į lietuvių kalbą išvertė Irena Potašenko, pratarmę parašė Nadiežda Morozova, Grigorijus Potašenko, komentarus parašė Grigorijus Potašenko. V. LLTI, 2004. 322 p. ISBN 9955-475-70-6

Nuorodos

• Literatūra 2005 47(2)
• Дегуцкий летописец^{[neveikianti nuoroda]}
• Apie Degučių sentikius ir metraštį Archyvuota kopija 2009-04-30 iš Wayback Machine projekto.