Buriavimas ledrogėmis Lietuvoje

Buriavimas ledrogėmis Lietuvoje – anksčiau pramoga, vėliau – išsivysčiusi sporto šaka (jachtininkai varžybų metu deda pastangas pasiekti maksimalų greitį ant užšalusių vandens telkinių paviršiaus su specialiai sukonstruotomis jachtomis (ledrogėmis), tam tikslui pasitelkdami vėją).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji žinia apie Kuršių mariose atsiradusią galimybę buriuoti žiemą siekia XIX a. pradžią. Šaltiniai mini, kad žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas, pritaisęs bures prie rogių, jomis jau nuo 1830 m. vykdavo gaudyti brakonierių.^[1] 1892 m. Rusnėje vietiniai žvejai Lanckovskis ir Ankeris sumeistravo burines ledroges pagal amerikietišką pavyzdį; vėliau panašias, tik mažesnių išmatavimų, pasigamino Ventės rago švyturio prižiūrėtojas Redveikis. Klaipėdoje pirmieji pradėjo buriuoti 1910–1911 m. žiemą Jozefas Krauzė su Appelhagen firmos bendradarbiais. 1925 m. Henris Engelkė ir Valteris Prysas Kuršių marių ledu sugebėjo nuburiuoti iš Klaipėdos į Juodkrantę.

Didelį postūmį šiai žiemos sporto šakai padarė 1926 m. Rygoje įvykusi pirmoji Buriavimo ledu savaitė. Jos metu klaipėdiškiai susipažino su moderniai sukonstruotomis jachtomis, ypač didelį įspūdį padarė esto Eriko fon Holsto ledrogės. Buriuotojai iš Klaipėdos, Nidos ir Šilutės suskubo statyti panašias. Minimų metų pabaigoje Valteris Prysas pasigamino analogiškas, su 20 m² burėmis ledroges Nordost. Visgi patirties trūko: 1927 m. vasario 1 d., bečiuožiant prie Pervalkos, Nordost įskriejo į properšą, savininkas vos spėjo prieš tai laiku iššokti.

1927 m. kovo 6 d. prie Kintų įvyko pirmosios lenktynės. Jos aiškiai pademonstravo, kad moderniosios ledrogės yra pranašesnės už senąsias savadarbes: Nordost (Prysas, Klaipėda) ir Smot (?, Ventės ragas) nugalėjo jachtas Bonzo (Lanckovskis, Rusnė) bei Ešė (Redveikis, Ventės ragas). Tų pačių metų kovo pabaigoje Nordost vėl dalyvavo Buriavimo ledu savaitėje ir tarp vienuolikos dalyvių buvo penktas. Pagal moderniausius brėžinius 1933 m. F.V. Zybertas pasigamino Monotipas-XV klasės ledo jachtą, jai buvo suteiktas vardas G 1.

Kuršių ledo jachtklubas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. kovo 7 d. Nidoje buvo įkurtas Kuršių ledo jachtklubas (vok. Kurische Eisyacht-Club KEYC), tai buvo trečiasis Europoje buriavimo ant ledo klubas (po Eisseglervereinigung Berlyne ir Isjaktklub Stokholme). Po metų Rygoje Kuršių klubas (vadovas Valteris Prysas, vėliau – Ernstas Domšaitis), kaip Lietuvos Respublikos sportinė organizacija, buvo priimtas į naujai įkurtą Europos Buriavimo Ledu Sąjungą (EEU). 1928 m. klubas Smeltėje baigė statyti savo būstinę – medinį namą ant Kuršių marių kranto priešais tiltą per kanalą. Ant jo atsirado užrašas – Frydricho Nyčės žodžiai „Girtinas tas, kuris veikia kietai", ant stiebo iškeltas organizacijos vimpelas. Klubui priklausė jachtininkai: Valteris Rytas, Kurtas Gaidys, Paulius Leidigas, Vilhelmas Keleris, Haincas Naujokas ir kt. klaipėdiečiai, taip pat Ernstas Mollenhaueris iš Nidos bei Hansas Plioraitis iš Kintų. Svaresnių pergalių tarpukaryje nepasiekta, tik minėtina Hainco Felau antroji vieta Vokietijos pirmenybėse Unguroje.

Klubas didelį dėmesį skyrė jaunajai kartai parengti. Iš įvairių laivų likučių bendromis pastangomis buvo sukonstruotos dvi mažesnės jachtos, turinčios 10 m² ir 15 m² burių plotą. Išklausę H.Felau ir V.Kelerio dėstomą teorinį kursą, devyni klaipėdiečiai berniukai toliau galėjo siekti meistriškumo čiuoždami šiomis dviem burinėmis ledrogėmis. Į klubą mielai buvo priimami ir vyresni pageidaujantys: taip 1938 m. nariu tapo Oto Vesels, jau sulaukęs 81 metus.

Nors Kuršių marių akvatorija pakankamai didelė, bet sportininkams jos nepakako: esant geram ledo stoviui, jie per 15 minučių galėdavo pasiekti bet kokią pakrantės vietovę, prieš tai pastebėtą plika akimi. Ieškodami stipresnių pojūčių, jachtininkai buriuodavo tamsią naktį ar šviečiant mėnuliui. Paprastai kelionės apsiribodavo Kuršių mariomis, bet 1940 m. jachta Ahoi III buvo nukeliavusi iki pat prie Palangos naujai atsiradusios TSRS–Vokietijos valstybinės sienos. 1933 m. ir 1934 m. visa klubo flotilė dalyvavo išvykose į Švendlundą (Rytprusiai), kur varžėsi su Karaliaučiaus ir Kranto jachtomis.

Klaipėdiškiai buriuotojai patyrė vietinę ir tarptautinę palaikymą. Tarpukaryje plačiai garsėjo Talino jachta Phantom su 20 m² burėmis, kuri dalyvaudavo daugelyje regatų ir anuo metu jos įveikti nepavykdavo niekam. Nusivylę jachtininkai ėmė masiškai buriuoti su 15 m² burėmis, tikėdami atsigriebti bent šioje ledrogių klasėje. 1939 m. klaipėdiškiai dr. Valteris Komas ir Henris Dėningas apmokėjo jachtos–veteranės Phantom atsiradimą Kuršių jachtklube. Lenktyniavimo gudrybių perteikti į Klaipėdą buvo atvykęs legendinis E. fon Holstas, jam buvo suteiktas klubo garbės nario titulas.

Antrojo pasaulinio karo metu sportinė veikla Klaipėdoje prislopo. Dauguma Kuršių klubo narių žuvo mūšių laukuose, dalis išlikusių persikėlė į vakarinę Vokietijos dalį. Pokaryje jie papildė Baltijos buriavimo sąjungos (BSV) eiles, sportuodavo ant Štainhudo marių ledo (Žemutinė Saksonija) ir kt. Jau būdamas garbingo amžiaus, 2003 m. Vilhelmas Keleris buvo atvykęs į Klaipėdą ir regatoje rungtyniavo kartu su lietuvių sportininkais. Klubui Budys jis padovanojo tris senovines jachtas.