Pervalka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.
Portal.svg
Pervalka
Domo en Pervalka 6.jpg
Tradicinis žvejų namas
Symbols of Neringa (Pervalka).svg

Pervalka
Koordinatės 55°24′50″N 21°5′40″E / 55.41389°N 21.09444°E / 55.41389; 21.09444 (Pervalka)Koordinatės: 55°24′50″N 21°5′40″E / 55.41389°N 21.09444°E / 55.41389; 21.09444 (Pervalka)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Neringos savivaldybė
Seniūnija Preilos-Pervalkos seniūnija
Gyventojų skaičius 20
Commons-logo.svg Vikiteka: PervalkaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pérvalka
Kilmininkas: Pérvalkos
Naudininkas: Pérvalkai
Galininkas: Pérvalką
Įnagininkas: Pérvalka
Vietininkas: Pérvalkoje

Pervalka (vok. Perwelk) – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Į gyvenvietę veda  2211  Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos  nuo kelio  167  SmiltynėNida .

Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, pro gyvenvietę nutiestas Neringos dviračių takas (taku į Nidą 12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno, už 100 m į šiaurę nuo gyvenvietės privažiuojamojo kelio stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras Eduardas Jonušas). Pietinėje gyvenvietės dalyje yra senosios kapinės.

Tradicinis žvejų namas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.

18361843 m. Pervalkos gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 18801881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. 1900 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys. Šiuo metu Pervalkoje nuolat gyvena apie 40 žmonių.

1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilktiNaglių kaimo.

Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1847 m. ir 1939 m.
1847 m. 1871 m. 1895 m. 1897 m.sur. 1905 m. 1923 m.sur. 1939 m.
40 (apie) 59 92 92 110 125 176


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinis žvejų namas:

Kitos nuotraukos:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]