Pervalka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.
Portal.svg
Pervalka
Pervalka from bird's-eye view.jpg
Pervalka iš paukščio skrydžio
Symbols of Neringa (Pervalka).svg

Pervalka
Koordinatės 55°24′50″ š. pl. 21°5′40″ r. ilg. / 55.41389°š. pl. 21.09444°r. ilg. / 55.41389; 21.09444 (Pervalka)Koordinatės: 55°24′50″ š. pl. 21°5′40″ r. ilg. / 55.41389°š. pl. 21.09444°r. ilg. / 55.41389; 21.09444 (Pervalka)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Neringos savivaldybės vėliava Neringos savivaldybė
Seniūnija Preilos-Pervalkos seniūnija
Gyventojų skaičius 212 (2010 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PervalkaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pérvalka
Kilmininkas: Pérvalkos
Naudininkas: Pérvalkai
Galininkas: Pérvalką
Įnagininkas: Pérvalka
Vietininkas: Pérvalkoje

Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Į gyvenvietę veda  2211  Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos  nuo kelio  167  SmiltynėNida .

Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, pro gyvenvietę nutiestas Neringos dviračių takas (taku į Nidą 12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno, už 100 m į šiaurę nuo gyvenvietės privažiuojamojo kelio stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras Eduardas Jonušas). Pietinėje gyvenvietės dalyje yra senosios kapinės.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma senųjų Pervalkos pastatų stovi abipus pagrindinės gatvės, einančios Kuršių marių pakrante. Išlikę medinių vienaukščių XX a. 1 pusės žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių, nendrių stogais (kai kurie jų XX a. 2 pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. 2 pusėje pastatyta poilsio namų pagal architektų P. Grecevičiaus, V. Guogio, V. Makaraičio, V. Stausko, A. Zavišos projektus. Yra 2 nedidelės prieplaukos ir molas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.

18361843 m. Pervalkos gyvenvietę (tarp Žirgų ir Pervalkos rago) įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1871 m. buvo 11 namų, juose gyvenantys žvejai žuvis kitame marių krante keisdavo į būtiniausias prekes. 18801881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. Apie 1895 m. pradėta želdinti kopas. 1901 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys.

1933 m. Pervalka tapo kurortu, atsirado naujų pastatų, žvejų uostelis, veikė karčema ir parduotuvė. 1945 m. iš esmės visi gyventojai pasitraukė su Vokietijos kariuomene.

1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio Pervalka plėtėsi kaip kurortas, pastatyti poilsio namai suardė žvejų kaimelio vaizdą.[1]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilktiNaglių kaimo.

Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1847 m. ir 2010 m.
1847 m. 1871 m. 1895 m. 1897 m.sur. 1905 m. 1923 m.sur. 1939 m. 2010 m.
40 (apie) 59 92 92 110 125 176 212


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciniai žvejų namai:

Kitos nuotraukos:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pervalka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010