Terenganu sultonatas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kesultanan Terengganu Terenganu sultonatas | ||||
| 1812-1909 Siamo vasalas 1909-1946 Britų Malajos dalis | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
| Sostinė | Kuala Terenganu | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Terenganu sultonai | ||||
| 1725-1733 | Zainal Abidin I | |||
| 1998-dabar | Mizan Zainal Abidinas | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Atsiskyrė nuo Patanio | 1724 m., 1724 | |||
| - Tapo valstija | 1946 m. | |||
.svg)
Terenganu sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Terengganu) – istorinė musulmoniška malajų valstybė dabartinės Malaizijos Terenganu valstijos teritorijoje, egzistavusi nuo 1724 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Terenganu sultonatas susiforamavo iš esmės nevaldomoje teritorijoje, nors atskiros kaimyninės valstybės, tiek Pattani, tiek Džohoro sultonatas turėjo įtaką šioms teritorijoms.
Pirmasis sultonas Tun Zainal Abidin buvo jaunesnysis Džohoro sultono brolis, kuris šias teritorijas suvienijo ir įkūrė vietinę dinastiją.
XIX a. Terenganu, kartu su Kelantanu, Kedahu ir kitomis teritorijomis, tapo Siamo vasalu, tačiau išlaikė nemažą autonomiją ir ekonomiškai klestėjo.
1909 m. britų-Siamo sutartimi Terenganu atiteko Britų Malajai kartu su kitomis provincijomis. Vietiniai tai sutiko labai nepalankiai ir netgi sukėlė maištą. Per Antrąjį pasaulinį karą Terenganu japonų buvo atiduotas Siamui, o po karo vėl grįžo Jungtinei Karalystei. 1948 m. jis buvo įjungtas į Malaizijos Federacijos sudėtį, o dabar sudaro Malaizijos Terenganu valstiją.
Terenganu sultonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1725-1733: Zainal Abidin I
- 1733-1793: Mansur Šah I
- 1793-1808: Zainal Abidin II
- 1808-1830: Ahmad Šah I
- 1830-1831: Abdul Rahman
- 1831 (valdė kartu): Umar ir Mansur Šah II
- 1831-1837: Mansur Šah II
- 1837-1839: Muhammad Šah I
- 1839-1876: Umar
- 1876: Mahmud Šah
- 1876-1881: Ahmad Muadzam Šah II
- 1881-1918: Zainal Abidin III
- 1918-1920: Muhammad Šah II
- 1920-1942: Sulaiman Badarul Alam Šah
- 1942-1945: Sulaiman Badarul Alam Šah Ali
- 1945-1979: Ismail Nasiruddin Šah
- 1979-1998: Mahmud al-Muktafi Billah Šah
- Nuo 1998: Mizan Zainal Abidin
| |||||||||||