Augsburgo išpažinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karoliui V skaitomas Augsburgo išpažinimas

Augsburgo išpažinimas – svarbiausias evangelikų liuteronų bažnyčios dokumentas, kuriame buvo išdėstyti pagrindiniai liuteronybės teiginiai.[1]

Dokumentą vokiečių ir lotynų kalbomis parengė Julijus Agrikola, Pilypas Melanchtonas ir kiti. Jis 1530 m. buvo perskaitytas Augsburgo reichstage, kai imperatorius Karolis V pareikalavo pateikti liuteronybės principus. Augsburgo išpažinimą sudaro dvi dalys iš 28 straipsnių. Pirmojoje dalyje įvardijami katalikybės ir liuteronybės tikėjimų teiginių skirtumai, antroje – praktiniai tikėjimų skirtumai.

Po Augsburgo išpažinimo atmetimo prasidėję protestantų ir katalikų karai buvo nutraukti, tik sudarius Augsburgo taikos sutartį. Į lietuvių kalbą Augsburgo išpažinimą išvertė Jonas Bretkūnas, Frydrichas Kuršaitis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Augsburgo išpažinimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 204 psl.