Molibdenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Molibdenas (Mo)
Mo-TableImage.png
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 42
Išvaizda

metališkai pilka
Mo,42.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

95,94(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

139 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

684,3 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d5 5s1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

130 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2,16 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

10,22 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

138 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

2896 K

Lydymosi šiluma

36 kJ/mol

Virimo temperatūra

4912 K

Garavimo šiluma

590,4 kJ/mol

Molinis tūris

9,39 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Molibdenas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Mo (lot. molybdenum), eilės numeris 42.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Molibdenas yra sunkiai lydomas, minkštas, pilkai plieninės spalvos metalas, milteliuose – tamsiai pilkas. Ore stabilus, bet kaitinant iki 400–500 °C pradeda oksiduotis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Molibdenas randamas tokiuose mineraluose kaip vulfenitas, povelitas. Komercinis molibdeno šaltinis yra mineralas molibdenitas.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Molibdenas priklauso retų, sunkiai lydomų metalų grupei, tačiau pastaruoju metu jis dažnai naudojamas pramonėje. Jis įeina beveik į visus plieno lydinius, ypač į tuos, kurie yra sunkiai lydomi, atsparūs korozijai bei rūgščių poveikiui. Plienas, į kurį įeina molibdenas, plačiai naudojamas radiotechnikoje, elektrotechnikoje bei kompiuterinėje pramonėje, o kiti molibdeno junginiai – buitinės chemijos, lakų bei dažų gamyboje, taip pat – naftos apdirbimo pramonėje.

Biologinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Molibdenas užima gana svarbią vietą gyvūnų audiniuose, bet jo biologinis vaidmuo iki šiol neišaiškintas.

Molibdeno poveikis žmogaus organizmui[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis molibdeno poveikis žmogui, dirbančiam su pačiu metalu arba jo junginiais, vyksta per kvėpavimo takus metalo aerozoliui patekus į orą.

Apie 5-7 % visų darbininkų, dirbančių pramonėje, kur naudojamas molibdenas turi su profesija susijusį plaučių susirgimą – pnevmokoniozę (kraujo išsiliejimas iš plaučių kapiliarų, skausmai krūtinėje, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, sausi karkalai plaučiuose). Molibdeno druskos lengvai absorbuojamos gyvųjų audinių ir juos dažo.

Taip pat galimi inkstų skausmų ir baltymo atsiradimo šlapime atvejai pas darbuotojus, kurie dirba su molibdenu ir jo junginiais.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Molibdenas dažnai randamas švino rūdose (gr. molybdos – švinas). Pats metalas iš švino junginių buvo išgautas 1782 metais.

Vikiteka