Juodieji kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juodieji kalnai
Žemynas Azija
Šalys Rusijos vėliava Rusija Kinijos vėliava Kinija
Aukščiausias taškas kalnas Vysotnaja, 996 m
Koordinatės 45°50′01″ š. pl. 06°51′54″ v. ilg. / 45.83361°š. pl. 6.86500°r. ilg. / 45.83361; 6.86500Koordinatės: 45°50′01″ š. pl. 06°51′54″ v. ilg. / 45.83361°š. pl. 6.86500°r. ilg. / 45.83361; 6.86500
Susidarymo periodas viršutinis paleozojus, kainozojus
Kalnodara alpinė

Juodieji kalnai (rus. Чёрные горы) – neaukštas kalnagūbris Tolimuosiuose Rytuose, sudarantis natūralią ribą tarp Rusijos Chasano rajono (Primorės kraštas) ir KLR.[1]. Šiaurėje pereina į Borisovo plynaukštę (Борисовское плато, anksčiau vadintą Šufanio plynaukšte). Juodieji kalnai yra dalis Rytų Mandžiūrijos kalnų sistemos[2].

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis Juodųjų kalnų kalnagūbris eina lygiagrečiai Japonijos jūros pakrantei, iš šiaurės į pietus.[3]. Didžiausias aukščiausio taško aukštis yra 996 m virš jūros lygio – kalnas Vysotnaja (Высотная), santykinis aukštis 300–600 m. Vakaruose, Kinijos pusėje kalnagūbrį riboja Chunčiunche upės (upės Tumanaja baseinas) slėnis.[4] Už šio slėnio stūkso aukštesnis Panlinio kalnagūvris[5]. Primorėje žemi kalnynai kaitaliojasi kalvynais (sopkos). Tarp kalnų Bolšaja Tigrovaja ('Didysis Tigro') ir Luna ('Mėnulis', 919 m) yra Rusijos pasienio užkarda Verchniaja (Верхняя 'Viršutinė'). Vienoje iš Juodųjų kalnų atšakų yra draustinis Kedrovaja Padė (Кедровая Падь 'Kedrų klonis').

Klimatas, flora ir fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytiniuose ir pietrytiniuose Juodųjų kalnų šlaituose klimatas musoninis. Čia upių slėniai gerai drėkinami. Upės trumpos, bet gausios, jose dažni poplūdžiai. Dėl šių upių aktyvios sąnašinės veiklos jūros pakrantėje suformuota plati, iki 10 km pločio, žemuma, suklota iš kalnų dūlėjimo produktų. Virš lygumos paviršiaus, nusėto gausiais ežerais, limanais ir senvagėmis, stūkso kalnai likuonys. Žinomiausias toks kalnas yra Karvelių uola (Голубиный утёс; 180 m aukščio)[6]

Kalnagūbrio šlaitams būdingas subtropinių ir vidutinės juostos floros ir faunos mišinys. Čia gerai išsilaikę reliktinės juodųjų kėnių plačialapės taigos reliktiniai masyvai, nors vyrauja ąžuolynai. Ties Zanadvorovkos kaimu Nikolajus Drozdovas nufilmavo dokumentinį filmą apie Juodųjų kalnų gamtą (apie apyrubę Tigrovaja padė (Тигровая падь 'Tigrų klonis').

Įdomybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upių Didžioji Abrikosovka (Большая Абрикосовка) ir Mažoji Abrikosovka (Малая Абрикосовка) santakoje yra apyrubė Abrikosovaja padė (Абрикосовая падь 'Abrikosų klonis')[7], kurioje aptinkamos net trys gegučių rūšys: azijinė gegutė (Versiculus horsfieldi), plačiasparnė gegutė (Hierococcyx fugax) ir indinė gegutė (Cuculus micropterus)[8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]