Alovės herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Alovės herbas – Alovės miestelio heraldinis simbolis.

Siaura balta juostele perkirsto herbinio skydo mėlyname viršutiniame lauke auksinė Dievo apvaizdos akis, raudoname apatiniame - trys sidabriniai bezantai (monetos).

Apie herbą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinio herbo Alovė neturėjo. Bendruomenės pageidavimu herbe nuspręsta įamžinti Dievo apvaizdos simbolį - dieviškąją akį, taip pat miestelio turtingumą bylojančius lobius. Alovė - viena seniausių gyvenviečių. Pilkapyje archeologai rado Vytauto laikais kaldintus denarus. 1955 m. moliniame inde buvo rastas lobis - X1V-XV a. sidabro lydiniai ir 56 Prahos valdovo Vaclovo IV (1378-1419) grašiai. Alovės apylinkės žmonės aktyviai dalyvavo nacionalinio išsivadavimo, o pokario metais - partizaniniame judėjime.

Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 28 d. dekretu Nr. 1K-1420. Herbo etalono autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas.