Actekų mitologija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senovės civilizacija: Mezoamerika Olmekai, Majai, Actekai |
Istorija |
Menas: |
Architektūra, Dailė, Literatūra |
Religija: |
Actekų, Majų |
Raštas: |
Olmekų, Majų, Actekų, Sapotekų, Mištekų |
Kalendorius: |
Majų, Actekų |
Actekų mitologija – pirmykštė religinė actekų mitų sistema. Religija politeistinė, ritualams būdinga ypač daug aukojimų. Iš olmekų perimtas jaguaro kultas, iš toltekų – saulės, Kecalkoatlio garbinimas bei aukojimai, iš majų – dievų daugiafunkciškumas.
Pasaulio sukūrimo mitas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ometekutlis (Tonakatekutlis – „mūsų kūnų viešpats“) ir Omesiuatlė gyveno begalinės visatos tryliktajame danguje. Jie sukūrė visus dievus ir žmoniją. Svarbiausias kūrybos aktas buvo Saulės gimimas Teotiuakane, pasiaukojus kažkokiam raupsuotam dievui. Kiti dievai pasekė jo pavyzdžiu ir ėmė aukoti kraują, kad Saulė galėtų judėti dangumi: (Saulę reikia kasdien girdyti krauju, kitaip sustos). Be to, kraujas yra dievų maistas. Vėliau buvo vykdomi „gėlių karai“, užtikrinantys pakankamą aukų skaičių saulės judėjimui (šis ritualas perimtas iš toltekų).
Pomirtinis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kritusių mūšiuose ir paaukotų karių, taip pat žmonių, pasiaukojusių dievams ir nutrenktų žaibo, sielos patekdavo į vešlų tropikų rojų Tlalokaną. Skenduoliai, mirusios gimdyvės ir kiti – pas mirties dievą Miktlantekutlį, į požeminį mirties pasaulį Miktlaną.
Visatos ciklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visata vytosi periodais po 52 metus. Dabar actekai gyvena paskutiniame istorijos cikle. Anksčiau ciklai buvo pasibaigę katastrofomis – žmonių virtimas beždžionėmis, potvyniai, gaisrai.
Kultas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Actekai statė šventyklas grybams – glotniagalvėms, turinčioms narkotinį poveikį.
Visos actekų šventyklos buvo skirtos gėlam vandeniui, kurio jie neturėjo, nes gyveno sūraus Teskoko ežero salose pastatytame Tenočtitlano mieste, ir kurį du šimtmečius pirko iš savo priešų.
Dievai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi dievai actekų panteone:
Kūrėjai, kurių kultas vėliau nunyko:
- Ometekutlis (Tonakatekutlis)
- Omesiuatlė (Tonakasiuatlė)
Kiti dievai:
- Miktlantekutlis (Sielų rijikas) – mirties dievas, požemių pasaulio Miktlano valdovas.
- Čalčiuitlikuė – upių ir ežerų deivė, Tlaloko žmona.
- Čikomekoatlė (Septynios gyvatės) – derliaus deivė, Tlaloko sesuo.
- Šočikecalė – gėlių deivė, amatininkų globėja.
- Sinteotlė – kukurūzų deivė.
- Majauelė – agavos deivė, 400 jos sūnų globoja degtinę Oktli.
- Tepostekatlis – degtinės dievas, vyriausiasis Tepostlano gentinis dievas.
- Šipė Totekas – žmonių aukų dievas.
- Ueueteotlis arba Šijutekutlis – ugnies dievas. Jam skirta pirmoji dienos valanda.
- Jakatekutlis – pirklių dievas.
- Icpapalotlis – rečiau minimas karo dievas, jo simbolis – auksinis drugelis. Karo simbolis – vandens ir ugnies ženklai.
- Tonatiu – Saulės dievas.
- Koatlikujė – žemės ir mirties deivė.