Derlius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Derlius

Derlius – kultūrinių augalų subrandinti vaisiai ar kita žmogui vertinga dalis; jų kiekis, branda. Derliumi gali būti vaisiai (pvz., obuoliai, uogos, grūdai), šakniagumbiai, šakniaviaisiai, stiebagumbiai (bulvės, burokai), kitos daržovių maistingosios dalys (kopūstų gūžės, špinatų lapai), techninių, pašarinių ir kitų kultūrinių augalų vertingosios dalys (žolė, žiedai, šaknys, pluoštas, aliejus ir kt.). Augalo savybė nešti gerą derlių vadinama derlingumu. Šis įvairiopai skatinamas suteikiant augalui kuo geresnes augimo sąlygas (tręšimas, ravėjimas, laistymas, purenimas, kenkėjų naikinimas) bei pagerinant paties augalo savybes (selekcija, genėjimas ir kt.).

Žemdirbiškose visuomenėse derliaus gausai ir sėkmei užtikrinti skiriama daug įvairių apeigų, tikint magine galia tarp atliekamų veiksmų ir derėjimo (pvz., Rasų šventės sąryšis su vaisingumu), su tuo susiję daug draudimų. Svarbi tokios visuomenės gyvenimo dalis yra derliaus nuėmimas. Lietuvoje svarbiausi derliaus nuėmimai yra rugiapjūtė, šienapjūtė, bulviakasis, linarautė. Vidutinių platumų kraštuose derliaus nuėmimas vyksta vasaros antroje pusėje–rudens pradžioje (nors dalis augalų duoda derlių dar pavasarį).

Lietuvių religijoje gero derliaus visų pirma prašoma deivės Žemynos – žemės, kurioje bręsta visi augalai, taip pat Perkūno, kurio siunčiamas lietus, kaip tikima, vaisina žemę. Su derliumi glaudžiai susijusi skalsos sąvoka – gausa, perteklius, vaisingumo perviršis.