Visata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Hablo kosminio teleskopo daryta Visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos

Visata – tai materialusis pasaulis, erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis.

Visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma dar vadinama metagalaktika, arba stebimąja mūsų visatos dalimi. Šiuo metu galima stebėti iki 13 mlrd. šviesmečių atstumu esančius kosminius objektus. Metagalaktika yra vienalytė ir izotropinė (visomis kryptimis vienodų savybių). Todėl spėjama, kad ji gali būti maža didesnių supersistemų dalelė. Ta įsivaizduojama supersistema vadinama mūsų visata. Nors visata savo prasme turėtų reikšti viską, kas egzistuoja, panašu, kad šį pavadinimą gali ištikti sąvokos atomas („nedalomas“) likimas. Mokslininkai vis dažniau vartoja Multivisatos kategoriją norėdami pabrėžti, kad ir mūsų visata gali būti tik dar viena kitos supersistemos dalelė.

Visatos sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visatos sandara

Pagal WMAP gautus NASA duomenis, visatą sudaro 4 % atomų, kurie yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22 %, ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 74 % visatos sudaro tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį visatos plėtimąsi. Stebimoje visatoje šiuo metu yra 120 milijardų galaktikų, jos skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių.

Visatos kitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visatos plėtimasis per visą žinomo laiko istoriją buvo laipsniškas. Idėja, kad visatos plėtimąsi sukėlė Didysis sprogimas, buvo iškelta prieš 25 m. WMAP stebėjimų duomenys patvirtino seniai gyvavusias visatos plėtimosi teorijas. Pagal WMAP teoriją, visata iš pat pradžių buvo mažesnė už atomą. Palaipsniui ji didėjo ir augo, vėliau įvyko sprogimas, kuris pradėjo visą visatos istoriją. Visata nuolat plečiasi ir didėja. Visatos amžius pagal Didžiojo sprogimo teoriją yra apie 13,7 milijardų metų.

Visatos plėtimąsi nusako Hablo dėsnis, kuris teigia, kad galaktikų tolimo nuo mūsų galaktikos greičiai yra proporcingi atstumams iki jų:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka