Visata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Visataerdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu. Visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma dar vadinama metagalaktika, arba stebimąja mūsų visatos dalimi.

Hablo kosminio teleskopo daryta visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos

Įžanga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu galima stebėti iki 13 mlrd. šviesmečių atstumu esančius kosminius objektus. Metagalaktika yra vienalytė ir izotropinė (visomis kryptimis vienodų savybių). Todėl spėjama, kad ji gali būti maža didesnių supersistemų dalelė. Ta įsivaizduojama supersistema vadinama mūsų visata. Nors visata savo prasme turėtų reikšti viską, kas egzistuoja, panašu, kad šį pavadinimą gali ištikti sąvokos atomas („nedalomas“) likimas. Mokslininkai vis dažniau vartoja multivisatos kategoriją norėdami pabrėžti, kad ir mūsų visata gali būti tik dar viena kitos supersistemos dalelė.

Visatos sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visatos sandara

Pagal WMAP gautus NASA duomenis, anot mokslininkų 68% visatos sudaro tamsioji energija, 27% tamsioji materija ir 5% atomai – įprasta, mums matoma, juntama normalioji materija. Likę 95% yra nematomoji materija.[1]

Tie 5% atomų yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Tamsioji medžiaga, arba nematomoji medžiaga, sudaranti 27%, skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 68% visatos sudaranti tamsioji energija veikia panašiai, kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį visatos plėtimąsi. Stebimoje visatoje, kaip manoma, yra 100-200 milijardų galaktikų[2], nors naujais paskaičiavimais manoma, kad iš tikrųjų jų turėtų būti dešimt kartų daugiau.[3] Galaktikos skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių.

Visatos kitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visatos plėtimasis per visą žinomo laiko istoriją buvo laipsniškas. WMAP stebėjimų duomenys patvirtino seniai gyvavusias visatos plėtimosi teorijas. Pagal WMAP teoriją, visata iš pat pradžių buvo mažesnė už atomą. Palaipsniui ji didėjo ir augo, vėliau įvyko sprogimas, kuris pradėjo visą visatos istoriją. Visata nuolat plečiasi ir didėja. Jos amžius, pagal Didžiojo sprogimo teoriją, yra apie 13,7 milijardų metų.

Visatos plėtimąsi nusako Hablo dėsnis, kuris teigia, kad galaktikų tolimo nuo mūsų galaktikos greičiai yra proporcingi atstumams iki jų:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg