Miktlantekutlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Miktlantekutlio skulptūra (Chalapos muziejus, Meksika)

Miktlantekutlis (nah. MictlantecuhtliMiktlano valdovas“) – actekų požeminio pasaulio ir pragaro valdovas. Vaizduotas kaip griaučiai arba žmogus su kaukole galvos vietoje. Jo palydovai – šikšnosparnis, voras ir pelėda.

Pasak mito, Kecalkoatlis nusileidęs į devintąjį pragarą pas Miktlantekutlį, kad gautų mirusiųjų kaulus ir sukurtų naujus žmones. Žinodamas, kad Miktlantekutlis yra nepatiklus ir apgavikas, Kecalkoatlis, gavęs ko norėjęs, leidęsis bėgti. Įširdęs Miktlantekutlis persekiojęs Kecalkoatlį ir įsakęs putpelei, kad ši užpultų dievą. Skubėdamas Kecalkoatlis sukniubęs ir išbarstęs bei sulaužęs kaulus. Vargais negalais juos surinkęs, Kecalkoatlis atnešęs į pasaulį, tada apšlakstęs savo krauju ir taip sukūręs žmones. Kadangi sulaužyti kaulai buvę skirtingų dydžių, tai ir dabar žmonės, pasak actekų, nevienodi ūgiu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Миктлантекутли , Р. В. Кинжалов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.