A lyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio A Lyga)
Jump to navigation Jump to search
A lyga
A lyga logo
Sporto šaka Futbolas
Įkurta 1922 (2001) m.
Klubų skaičius 6 (2020 m.)[1]
Valstybė Lietuva Lietuva
Dabartiniai čempionai FK Sūduva (2019 m.)
Lygmuo 1
Žemesnis lygmuo LFF I lyga
2020 m. A lyga

A lyga arba aukščiausia lyga – Lietuvos futbolo lyga, kurioje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos. Lygos varžybas organizuoja Lietuvos futbolo klubų asociacija A Lyga.

A lyga vadinasi nuo 2001 m. Iki tol būta visokių pavadinimų. A klasė, Aukščiausia lyga, LFF lyga, Pirma lyga ir kiti pavadinimai.

Varžybų formatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A lygos čempionatas vyksta ratų sistema „pavasaris-ruduo“, šiuo metu jame dalyvauja 6 komandos.

A Lygos klubų dukterinės komandos iki 2015 metų žaidė A Lygos dublerių čempionate. Nuo 2015 metų sezono dublerių čempionatas nevyksta, dublerių komandos dalyvauja bendrose futbolo lygose (I-oje ir II-oje).

Lygos laimėtojams sezono pabaigoje įteikiama LFF Čempionato taurė bei pereinamoji LFF Čempionų taurė, čempionatą laimėjęs klubas įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA Čempionų lygos turnyre.

Antrąją ir trečiąją vietą užėmę klubai įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA Europos lygos atrankos turnyre.

Einamasis sezonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – 2020 m. A lyga.

Sezoną pradėjo mažiausias Lietuvos futbolo istorijoje A lygos komandų skaičius - 6. Tai yra minimalus UEFA nustatytas komandų skaičius.

Sezono pradžioje A lygoje buvo registruota 147 žaidėjai (pernai 209 aštuoniose komandose), iš jų 49 (33%) sudarė užsienio piliečiai (pernai 34%). Vidutinis žaidėjų amžius buvo 25,2 metai (pernai - 24,5 metų), bendra apskaičiuota visų komandų žaidėjų vertė tarptautinėje rinkoje - 16,75 milijonai eurų (pernai - 21,68 milijonai eurų aštuoniose komandose. Vertingiausias lygos žaidėjas - Renan Oliveira, vertinamas 1,25 mln. eurų. [2][3]

Pasikeitimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp esminių A lygos nuostatų pasikeitimų šiais metais yra tai, jog A lygos komandos gali registruoti ne daugiau nei 30 žaidėjų, iš kurių 5 privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai jaunesni nei 21 metų (užpernai buvo 4), ir ne daugiau nei 4 ne Europos Sąjungos šalių piliečiai. Sąraše gali būti ne daugiau 20% žaidėjų, laikinai perkeltų iš kitų klubų, tačiau iš vieno klubo laikinai perkelti (paskolinti) gali būti ne daugiau kaip 2 žaidėjai.

Čempionate dalyvaujant 6 komandoms, čempionatas vyks šešiais ratais. Nei viena komanda neiškris į LFF I lygos pirmenybes, o iš LFF I lygos į LFF A lygą pereis pirmas keturias vietas užėmusios komandos, išskyrus B komandas.[4]

Licencijavimo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. vasario 19 d. buvo patvirtinti 2020 m. A lygos čempionato dalyviai:

Sezono eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po pirmojo turo čempionatas buvo sustabdytas dėl kilusios COVID-19 viruso pandemijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolo organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, S. Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys.

1932 m. nustojus veikti lygai, jos pareigas perėmė Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga („Kažas“).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga (1991 m.). Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. sistema pakeista pagal šiaurės ir kai kuriose rytų šalyse naudojamą sistemą pavasaris-ruduo. 2000 m. sumažinus klubų skaičių pradėta žaisti 4 ratų sistema (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 4 kartus). Nuo 2002 m. pavadinimas buvo pakeistas į A lygą. 2003 m. įkurus NFKA (Nacionalinė futbolo klubų asociacija), nuo 2004 m. pradėta vadinti NFKA A lyga.

Iki 2007 m. sezono LFF varžybų nuostatuose buvo numatyta, kad paskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda iškrenta į I lygą, ją pakeičia I lygos čempionė, o priešpaskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda žaidžia dvejas pereinamąsias rungtynes su antrąją vietą I lygoje užėmusia komanda dėl išlikimo lygoje. 2008 m. komandų skaičių sumažinus nuo 10 iki 8, pereinamosios rungtynės nenumatytos, o dvi LFF I lygos geriausios komandos iškart iškovoja teisę rungtyniauti A lygoje. Tačiau dėl skandalų 2009 m. pradžioje iš lygos pasitraukė FBK Kaunas ir Atlantas Klaipėda komandos, Vilniaus Žalgiris bankrutavo ir atsikūrė I lygoje, todėl į lygą įtraukti net 4 klubai iš I lygos.

Nuo 2012 metų sezono klubų atstovai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių štabas renka geriausius čempionato mėnesio žaidėjus.

2020 m. kovo 12 d. LFF pranešė, kad dėl COVID-19 viruso pandemijos prevencijos įsipareigojama visus viešus renginius tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse stabdyti dviem savaitėms.[5][6] Koronavirusas sujaukė nacionalinių bei tarptautinių sporto renginių tvarkaraščius, nemažai tarptautinio masto sportininkų bei trenerių persirgo viruso sukeltomis ligomis. Kovo 27 d. karantinas pratęstas iki balandžio 13 d. [7]

Prizininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.

Sezonas I vieta II vieta III vieta Rezultatyviausias žaidėjas (įvarčiai)
1922 m. LFLS Kaunas LFLS Šančiai LFLS-2 Kaunas ?
1923 m. LFLS Kaunas KSK Kaunas Kovas Kaunas ?
1924 m. Kovas Kaunas Sportverein Klaipėda LFLS Kaunas,
MTV Klaipėda
?
1925 m. Kovas Kaunas LFLS Šiauliai Freya Klaipėda ?
1926 m. Kovas Kaunas KSS Klaipėda LFLS Šiauliai ?
1927 m. LFLS Kaunas Sportverein Pagėgiai LFLS Šiauliai ?
1928 m. KSS Klaipėda LFLS Kaunas LDS Šiauliai ?
1929 m. KSS Klaipėda LFLS Kaunas KSK Kultus Kaunas,
Freya Klaipėda
?
1930 m. KSS Klaipėda LFLS Kaunas Sveikata Kybartai,
Makabi Šiauliai
?
1931 m. KSS Klaipėda Kovas Kaunas Freya Klaipėda ?
1932 m. LFLS Kaunas KSS Klaipėda LGSF Kaunas ?
1933 m. Kovas Kaunas LFLS Kaunas LGSF Kaunas ?
1934 m. MSK Kaunas LFLS Kaunas LGSF Kaunas ?
1935 m. Kovas Kaunas KSS Klaipėda Sakalas Šiauliai,
Šaulys Ukmergė
?
1936 m. Kovas Kaunas LFLS Kaunas LGSF Kaunas ?
1936–1937 m. KSS Klaipėda Kovas Kaunas LFLS Kaunas ?
1937–1938 m. KSS Klaipėda LGSF Kaunas Švyturys Klaipėda ?
1938–1939 m. LGSF Kaunas Kovas Kaunas KSS Telšiai ?
1939–1940 m. Pirmenybės nebaigtos
1941 m.
1942 m. LFLS Kaunas MSK Panevėžys Gubernija Šiauliai,
LFLS Vilnius
?
1942–1943 m. Tauras Kaunas MSK Panevėžys Gubernija Šiauliai,
LGSF Vilnius
1943–1944 m. Pirmenybės nebaigtos

Tarybinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybiniais metais šalies čempionate (LTSR aukščiausioje lygoje) dalyvavo daugelis stipriausių komandų, tačiau pačios stipriausios (Žalgiris Vilnius, Inkaras Kaunas, Atlantas Klaipėda) kai kuriais sezonais dalyvaudavo TSRS divizionuose.

Sezonas I vieta II vieta III vieta Rezultatyviausias žaidėjas (įvarčiai)
1945 m. Spartakas Kaunas Dinamo Vilnius Sodyba Klaipėda,
Spartakas Šiauliai
?
1946 m. Dinamo Kaunas Spartakas Kaunas Lokomotyvas Panevėžys ?
1947 m. Lokomotyvas Kaunas Spartakas Šiauliai Žalgiris Klaipėda ?
1948 m. Elnias Šiauliai Žalgiris Tauragė Spartakas Vilnius ?
1949 m. Elnias Šiauliai Inkaras Kaunas Vėliava Šiauliai ?
1950 m. Inkaras Kaunas Elnias Šiauliai Audra Klaipėda ?
1951 m. Inkaras Kaunas Elnias Šiauliai Kauno Audiniai ?
1952 m. Karininkų Namai Vilnius Inkaras Kaunas Elnias Šiauliai ?
1953 m. Elnias Šiauliai Inkaras Kaunas Lima Kaunas ?
1954 m. Inkaras Kaunas Lima Kaunas Elnias Šiauliai ?
1955 m. Lima Kaunas Raudonasis Spalis Kaunas Elfa Vilnius ?
1956 m. Linų Audiniai Plungė Elnias Šiauliai MSK Panevėžys Algimantas Lucinavičius (28)
1957 m. Elnias Šiauliai Inkaras Kaunas Linų Audiniai Plungė Petras Škėlovas (22)
1958 m. Elnias Šiauliai Raudonoji Žvaigždė Vilnius Spartakas Vilnius Petras Škėlovas (11)
1958–1959 m. Raudonoji Žvaigždė Vilnius KKI Kaunas Elnias Šiauliai ?
1959–1960 m. Elnias Šiauliai Raudonoji Žvaigždė Vilnius Linų Audiniai Plungė Raimondas Prikockis, A. Stankevičius (po 15)
1960–1961 m. Elnias Šiauliai Baltija Klaipėda Inkaras Kaunas Algimantas Lucinavičius (22)
1961–1962 m. Atletas Kaunas Granitas Klaipėda Inkaras Kaunas Romualdas Kazlauskas (22)
1962–1963 m. Statyba Panevėžys Politechnika Kaunas Inkaras Kaunas Vytautas Juknys (23)
1964 m. Inkaras Kaunas Statyba Panevėžys Minija Kretinga Petras Siniakovas (26)
1965 m. Inkaras Kaunas Saliutas Vilnius Statyba Panevėžys Petras Siniakovas (26)
1966 m. Nevėžis Kėdainiai Statybininkas Šiauliai Saliutas Vilnius Petras Siniakovas (19)
1967 m. Saliutas Vilnius Inkaras Kaunas Nevėžis Kėdainiai S. Kuncevičius, J. Mėlinauskas, Kornelijus Skeivys, Romas Skeivys (po 13)
1968 m. Statyba Panevėžys Nevėžis Kėdainiai Statybininkas Šiauliai Romas Jokubaitis (18)
1969 m. Statybininkas Šiauliai Nevėžis Kėdainiai Inkaras Kaunas V. Paura (17)
1970 m. Atletas Kaunas Politechnika Kaunas Nevėžis Kėdainiai Vytautas Dirmeikis (20)
1971 m. Pažanga Vilnius Granitas Klaipėda Vienybė Ukmergė R. Daunoravičius, E. Milius (po 13)
1972 m. Nevėžis Kėdainiai Pažanga Vilnius Dainava Alytus R. Balčiūnas (13)
1973 m. Nevėžis Kėdainiai Granitas Klaipėda Dainava Alytus ?
1974 m. Tauras Šiauliai Vienybė Ukmergė Atmosfera Mažeikiai R. Daunoravičius (20)
1975 m. Dainava Alytus Pažanga Vilnius Sūduva Kapsukas Eugenijus Kurguznikovas, V. Ščerbakovas (po 17)
1976 m. Atmosfera Mažeikiai Vienybė Ukmergė Pažanga Vilnius ?
1977 m. Statybininkas Šiauliai Kelininkas Kaunas Atmosfera Mažeikiai R. Daunoravičius, Romas Šiaulys (po 15)
1978 m. Granitas Klaipėda Statybininkas Šiauliai Banga Kaunas R. Nausėda (13)
1979 m. Atmosfera Mažeikiai Kelininkas Kaunas Nevėžis Kėdainiai ?
1980 m. Granitas Klaipėda Tauras Šiauliai Politechnika Kaunas Edvardas Maliauskas (16)
1981 m. Granitas Klaipėda Kelininkas Kaunas Pažanga Vilnius Vitalijus Stankevičius (21)
1982 m. Pažanga Vilnius Granitas Klaipėda Tauras Šiauliai Edvardas Maliauskas (17)
1983 m. Pažanga Vilnius Granitas Klaipėda Tauras Šiauliai Rimantas Viktoravičius (21)
1984 m. Granitas Klaipėda Ekranas Panevėžys SRT Vilnius Jurijus Gordejevas (17)
1985 m. Ekranas Panevėžys Granitas Klaipėda SRT Vilnius K. Valantiejus (16)
1986 m. Banga Kaunas Granitas Klaipėda Ekranas Panevėžys G. Anilionis (17)
1987 m. Tauras Tauragė SRT Vilnius Inkaras Kaunas Jurijus Gordejevas (23)
1988 m. SRT Vilnius Inkaras Kaunas Ekranas Panevėžys Remigijus Bubliauskas, Jurijus Gordejevas, Saulius Vertelis (po 20)
1989 m. Banga Kaunas Ekranas Panevėžys Sirijus Klaipėda A. Vertelis (17)

Nepriklausoma Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse – buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje).

Metai Klubų skaičius Čempionas
(iškovotas titulas)
II vieta III vieta Rezultatyviausias žaidėjas Įvarčiai
1990 16 Klaipėdos FK Sirijus (1) Panevėžio FK Ekranas Vilniaus Žalgiris Lietuva Dalius Bajorūnas 22
1991 15 Vilniaus Žalgiris (1) Vilniaus Makabi Kauno FK Banga Lietuva Egidijus Meidus 13
1991–1992 m. 14 Vilniaus Žalgiris (2) Vilniaus FK Panerys Klaipėdos FK Sirijus Lietuva Vaidotas Šlekys, Lietuva Remigijus Pocius 14
1992–1993 m. 14 Panevėžio FK Ekranas (1) Vilniaus Žalgiris Vilniaus FK Panerys Lietuva Vaidotas Šlekys 16
1993–1994 m. 12 Mažeikių FK ROMAR (1) Vilniaus Žalgiris-EBSW Panevėžio FK Ekranas Lietuva Vaidotas Šlekys, Lietuva Robertas Žalys 16
1994–1995 m. 12 Kauno FK Inkaras (1) Vilniaus Žalgiris-EBSW ROMAR Mažeikiai Lietuva Eimantas Poderis 24
1995–1996 m. 15 Kauno FK Inkaras (2) Šiaulių FK Kareda Vilniaus FK Žalgiris Lietuva Edgaras Jankauskas 25
1996–1997 m. 16 Šiaulių FK Kareda (1) Vilniaus FK Žalgiris Kauno FK Inkaras Lietuva Remigijus Pocius 14
1997–1998 m. 16 Šiaulių FK Kareda (2) Vilniaus FK Žalgiris Panevėžio FK Ekranas Lietuva Vidas Dančenka 26
1998–1999 m. 13 Vilniaus FK Žalgiris (3) Šiaulių FK Kareda Kauno FBK Kaunas Lietuva Artūras Fomenka 14
1999 m. 10 Kauno FBK Kaunas (1) Vilniaus FK Žalgiris Klaipėdos FK Atlantas Lietuva Nerius Vasiliauskas 10
2000 m. 10 Kauno FBK Kaunas (2) Vilniaus FK Žalgiris Klaipėdos FK Atlantas Lietuva Andrius Velička 26
2001 m. 10 Kauno FBK Kaunas (3) Klaipėdos FK Atlantas Vilniaus FK Žalgiris Lietuva Remigijus Pocius 22
2002 m. 9 Kauno FBK Kaunas (4) Klaipėdos FK Atlantas Panevėžio FK Ekranas Lietuva Audrius Šlekys 19
2003 m. 8 Kauno FBK Kaunas (5) Panevėžio FK Ekranas Rūdiškių FK Vėtra Lietuva Ričardas Beniušis 16
2004 m. 8 Kauno FBK Kaunas (6) Panevėžio FK Ekranas Klaipėdos FK Atlantas Lietuva Povilas Lukšys 19
2005 m. 10 Panevėžio FK Ekranas (2) Kauno FBK Kaunas Marijampolės FK Sūduva Lietuva Mantas Savėnas 27
2006 m. 10 Kauno FBK Kaunas (7) Panevėžio FK Ekranas Vilniaus FK Vėtra Ukraina Sergej Kuznecov 18
2007 m. 10 Kauno FBK Kaunas (8) Marijampolės FK Sūduva Panevėžio FK Ekranas Lietuva Povilas Lukšys 26
2008 m. 8 Panevėžio FK Ekranas (3) Kauno FBK Kaunas Vilniaus FK Vėtra Brazilija Rafael Ledesma 14
2009 m. 8 Panevėžio FK Ekranas (4) Vilniaus FK Vėtra Marijampolės FK Sūduva Lietuva Valdas Trakys 20
2010 m. 10 Panevėžio FK Ekranas (5) Marijampolės FK Sūduva Vilniaus VMFD Žalgiris Lietuva Povilas Lukšys 16
2011 m. 12 Panevėžio FK Ekranas (6) Vilniaus VMFD Žalgiris Marijampolės FK Sūduva Lietuva Deividas Matulevičius 19
2012 m. 10 Panevėžio FK Ekranas (7) Vilniaus VMFD Žalgiris Marijampolės FK Sūduva Lietuva Artūras Rimkevičius 35
2013 m. 9 Vilniaus VMFD Žalgiris (4) Klaipėdos FK Atlantas Panevėžio FK Ekranas Lietuva Nerijus Valskis 27
2014 m. 10 Vilniaus VMFD Žalgiris (5) FK Kruoja Pakruojis Klaipėdos FK Atlantas Kroatija Niko Tokić 17
2015 m. 10 Žalgiris (Vilnius) (6) FK Trakai FK Atlantas Lietuva Tomas Radzinevičius 28
2016 m. 8 Žalgiris (Vilnius) (7) FK Trakai FK Sūduva Serbija Andrija Kaludjerovič 20
2017 m. 8 Marijampolės FK Sūduva (1) Žalgiris (Vilnius) FK Trakai Lietuva Darvydas Šernas (Žalgiris (Vilnius)) 18
2018 m. 8 FK Sūduva (2) Žalgiris (Vilnius) FK Trakai Rumunija Liviu Antal (Žalgiris (Vilnius)) 18
2019 m. 8 FK Sūduva (3) Žalgiris (Vilnius) FK Riteriai Kroatija Tomislav Kiš (Žalgiris (Vilnius)) 27
2020 m. 6


A lygos čempionai (nuo Nepriklausomybės atkūrimo)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

# Komanda Titulai Metai
1 FBK Kaunas 8 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007
2 FK Ekranas (1964-2014) 7 1992-1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
2 FK Žalgiris 7 1991, 1991-1992, 1998-1999, 2013, 2014, 2015, 2016
4 FK Sūduva 3 2017, 2018, 2019
5 Kauno FK Inkaras 2 1994-1995, 1995-1996
5 Šiaulių FK Kareda 2 1996-1997, 1997-1998
7 Mažeikių FK ROMAR 1 1993-1994
7 Klaipėdos FK Sirijus 1 1990

Spalvų reikšmės:

     dabartiniai A lygos klubai
     nebeegziztuojantys klubai

A lygos dalyviai (nuo 2001 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pastaba. Neįtraukti 2020 m. duomenys (neperskaičiuoti taškai, nes pirmenybės nesibaigė.)
Nr. Klubas Taškai Sezonai Metai
1. FK Žalgiris 1028 19. 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 // 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 // 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020
Star full.svg 2. FK Sūduva Marijampolė 1010 18. 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020
3. FK Riteriai 384 7. 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020
Didėjimas 4. FK Banga Gargždai 224 7. 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2020
5. FK Kauno Žalgiris 167 6. 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020
6. FK Panevėžys 37 2. 2019, 2020
7. FK Ekranas Panevėžys (1964-2014) 937 14. 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014
Mažėjimas 8. FK Atlantas Klaipėda 771 17. 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, x, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019
9. FBK Kaunas 630 9. 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, x, 2011
10. FK Šiauliai 426 10. 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015
11. FK Vėtra Vilnius 419 9. 2001, x, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010
12. FK Kruoja Pakruojis 296 7. 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015
13. FC Vilnius 182 5. 2003, 2004, 2005, 2006, 2007
14. FK Tauras Tauragė 164 5. 2009, 2010, 2011, 2012, 2013
15. FC Stumbras 162 5. 2015, 2016, 2017, 2018, 2019
16. FK Šilutė 122 5. 2004, 2005, 2006, 2007, 2008
17. FK Dainava Alytus (2011–2014) 103 4. 2011, 2012, 2013, 2014
18. FK Inkaras Kaunas 91 2. 2001, 2002
19. FK Utenis Utena 91 3. 2015, 2016, 2017
20. FK Jonava 89 3. 2016, 2017, 2018
21. FK Nevėžis Kėdainiai 69 4. 2001, 2002, x, 2005, 2006
22. Sakalas (2001-2003) 68 3. 2001, 2002, 2003
23. FK Klaipėdos Granitas 64 2. 2014, 2015
24. FK Geležinis Vilkas Vilnius 54 2. 2001, 2002
25. FK Mažeikiai 48 2. 2010, 2011
Mažėjimas 26. FK Palanga 39 2. 2018, 2019
27. FK Dainava Alytus (1996–2003) 30 1. 2001
28. FC Klaipėda 24 2. 2010, 2011
29. REO Vilnius 19 1. 2012
30. Atletas Kaunas 15 2. 2009, 2010
31. FK Interas Visaginas 8 1. 2007

Spalvų reikšmės:

     dabartiniai A lygos klubai
     klubai šiuo metu žaidžiantys žemesnėse lygose
     nebeegziztuojantys klubai

Žiūrovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. užfiksuotas A lygos pirmojo turo lankomumo rekordas - vidutiniškai 2250 žiūrovų. 2014 m. šis rodiklis buvo 1570 žiūrovų.[8]

2019 m. sezono varžybas viso stebėjo 52 357 žiūrovai, 3% daugiau nei 2018 m. Vidutiniškas rungtynių lankomumas buvo 412 žiūrovų.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portal
Vikisritis: Lietuva