1941 m. Lietuvos futbolo pirmenybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos futbolo čempionatas
SezonasLietuvos futbolas 1941 m.
Laikotarpis1941 m. gegužės 25 d. – lapkritis
ČempionaiNenustatyti
1940 m.
1942 m.

1941 m. Lietuvos futbolo pirmenybės – 21-asis Lietuvos futbolo čempionatas, vykęs 1941 m. gegužę–lapkritį. Varžybos prasidėjo pavasarį vieningoje lygoje, kurioje žaidė 8 komandos, bet birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos invazija į TSRS, per Lietuvą intensyviai ėjo frontas, keitėsi valdžia (sovietus pakeitė naciai), todėl pirmenybės buvo nutrauktos. Rudenį vyko pavieniai apygardų turnyrai, nesiekę respublikos lygmens.

Komandos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lygos komandų geografija

Iš viso pirmenybėse žaidė 8 komandos – 4 iš Kauno, 3 iš Vilniaus ir 1 iš Šiaulių. Kadangi visą Lietuvos sporto sistemą perėmė sovietai, pirmenybėse žaidė visiškai naujos komandos, įkurtos sovietų valdžios iniciatyva. Šios komandos priklausė „Dinamo“ (2) ir „Spartako“ (3) sporto draugijoms, taip pat profsąjungų sporto organizacijai „Spartuolis“ (3).

Komanda Namų aikštė Pastabos
Kauno „Dinamo“ (N) Kaunas „Dinamo“ sporto draugijos komanda.
Vilniaus „Dinamo“ (N) Vilnius „Dinamo“ sporto draugijos komanda.
Kauno „Spartakas“ (N) Kaunas „Spartako“ sporto draugijos komanda.
Šiaulių „Spartakas“ (N) Šiauliai „Spartako“ sporto draugijos komanda.
Vilniaus „Spartakas“ (N) Vilnius „Spartako“ sporto draugijos komanda.
Kauno „Spartuolis“ (N),
Kauno „Spartuolis II“ (N)
Kaunas Profsąjungų sporto organizacijos komanda ir jos dubleriai.
Vilniaus „Spartuolis“ (N) Vilnius Profsąjungų sporto organizacijos komanda.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmenybės prasidėjo gegužės 25 d. pagal sovietų sistemą, jos turėjo baigtis 1941 m. rudenį sužaidus du ratus. Birželio 22 d. vokiečiai užpuolė sovietus ankstų sekmadienio rytą – šią dieną turėjo įvykti ir dvejos Lietuvos pirmenybių rungtynės. Turnyras taip ir liko nebaigtas.

Turnyrinė lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kauno „Spartakas“ 5 5 0 0 30 3 +27 10
2. Vilniaus „Spartakas“ 4 3 0 1 8 9 -1 6
3. Kauno „Dinamo“ 2 2 0 0 5 1 +4 4
4. Vilniaus „Spartuolis“ 4 2 0 2 11 7 +4 4
5. Kauno „Spartuolis“ 4 2 0 2 9 8 +1 4
6. Vilniaus „Dinamo“ 3 1 0 2 4 12 -8 2
7. Kauno „Spartuolis II“ 4 0 0 4 3 10 -7 0
8. Šiaulių „Spartakas“ 4 0 0 4 4 24 -20 0

Snaiperiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rezultatyviausiai žaidė Vladas Adomavičius (Kauno „Spartakas“), įmušęs 6 įvarčius.[1]

Ruduo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą valdant vokiečiams, spalį ir lapkritį surengtos Kauno pirmenybės (6 komandos), vyko turnyrai Šiaulių ir kitose apygardose.[2] Kartu su lietuvių komandomis žaidė vokiečių karių komandos „Luftwaffe“, „Reichsbahn“, „Wehrmacht“.[3] Pasitraukus sovietams, buvo atnaujinta tarpukario futbolo klubų veikla.

Kauno apygarda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

6 komandos kovojo vienu ratu. Turnyrinė rikiuotė:[4]

Čempionų LGSF sudėtis: Baltrimavičius, K. Brazauskas, Čepavičius, Deltuva, Galvičius, H. Ganusauskas, Jaškevičius, Koženiauskas, Maskaliūnas, Skalskis, Velička.[5]

Šiaulių apygarda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmenybėse žaidė ne tik Šiaulių, bet ir provincijos komandos, taip pat vokiečių ekipos. Tarp komandų minimos Šiaulių „Gubernija“, Šiaulių „Partizanas“, Šiaulių „Geležinkeliečiai, keletas provincijos komandų bei vokiečių komandos Šiaulių „Luftwaffe“ (aviacija) ir Šiaulių „Reichsbahn“ (geležinkeliai),[6] tačiau jų vietos nežinomos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 161.
  2. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 103 p.
  3. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 44.
  4. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 103 p.
  5. Į laisvę. 1941-11-24.
  6. Į laisvę. 1941-10-22.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]