Deividas Matulevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deividas Matulevičius
Asmeniniai duomenys
Gimimo data 1989 m. balandžio 8 d. (35 metai)
Gimimo vieta AlytusLietuva
Ūgis190 cm
Svoris83 kg
Klubai
Dabar žaidžia
Pozicija puolėjas
Profesionalūs klubai*
2005–2006
2006
2007
2007–2008
2009–2010
2011–2012
2012
2012–2015
2015–2016
2016
2017
2017–2018
2018
2018–2019
2019
2020
2020
2021
Ukmergės "Vilkmergė"
FK Vilnius-2
FK Visagino "Interas"
FC Vilnius
Vodzislavo „Odra“
Vilniaus "Žalgiris"
KS Cracovia Kraków (skol.)
CSL Pandurii Târgu-Jiu
FK Tobyl Ķostanaj
FC Botoșani
Royal Excel Mouscron
Hibernian FC
KuPS Kuopio
FC Rapid București
FK Kauno Žalgiris
Glentoran FC
CSM Școlar Reșița
DFK Dainava
0? 0(6)
0? 0(6)
15 0(1)
0? 0(?)
17 0(2)
31 (19)
07 0(0)
69 (24)
13 0(0)
26 0(6)
06 0(2)
12 0(0)
06 0(0)
19 0(2)
11 0(3)
03 0(0)
08 0(0)
29 0(5)
Nacionalinė komanda**
2008-2009
2012-
Lietuvos jaunimo iki 21
Lietuva Lietuva
6 (0)
33 (5)[1]

* Skaičiuojama tik pasirodymai ir įvarčiai vietinėje lygoje
Duomenys 2021 m. lapkričio 28 d..
** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys 2017 m..

Deividas Matulevičius (g. 1989 m. balandžio 8 d.) – Lietuvos futbolininkas, puolėjas.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. pradėjo futbolininko karjerą tuometiniame „Vilkmergės“ klube.

2007 m. atstovavo Visagino „Inter“. Vasarą perėjo į „Vilniaus“ klubą.

Nuo 2009 m. rungtyniavo lenkų Vodzislavo „Odra“ klube. 2010 m. pavasarį D. Matulevičius patyrė sunkią traumą – trūko kryžminiai raiščiai.

2011 m. pasirašė kontraktą su Vilniaus „Žalgiriu“. 2011 m. tapo Lietuvos futbolo federacijos A lygos rezultatyviausiu žaidėju, įmušęs 19 įvarčių. Užėmė trečią vietą 2011 m. geriausio Lietuvoje žaidžiančios futbolininko rinkimuose.

2012 m. vasario 17 d. iki vasaros pradžios buvo išnuomotas Lenkijos Krokuvos „Cracovia“ klubui.[2] Pasibaigus nuomos sutarčiai grįžo į „Žalgirį“.[3]

2012 m liepos mėnesį pasirašė trejų metų kontraktą su Liga_I klubu Tirgu Žiu „Pandurii“.[4]

2015 m. vasarą prisijungė prie Kazachstano Kostanajaus „Tobol“ klubo, kur pasak rumunų spaudos, per du sezonus uždirbs vieną milijoną JAV dolerių.[5]

2017 m. liepos 19 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Edinburgo Hibernian FC klubu.[6] 2018 m. vasario 1 d. sutartis su Edinburgo klubu buvo nutraukta abipusiu susitarimu.[7]

2018 m. kovo pabaigoje pasirašė sutartį su KuPS KuopioSuomijos.[8]

2019 m. rugpjūčio mėn. pranešta, kad tapo FK Kauno Žalgiris nariu.[9] 2019 m. rugsėjo 14 d. rungtynėse prieš FK Palanga pasižymėjo dviem įvarčiais. 2019 m. A lygoje iš viso sužaidė 11 rungtynių ir pasižymėjo trimis įvarčiais. 2019 m. gruodžio mėn. pranešta, kad žaidėjas palieka komandą.[10]

2020 m. vasario pradžioje persikėlė į Šiaurės Airijos Belfasto „Glentoran“ klubu.[11]

2021 m. sausio mėn. grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie DFK Dainava salės futbolo komandos.[12] Tais pačiais metais DFK Dainava klubas išimties tvarka buvo perkeltas iš Pirmos lygos į aukščiausią šalies divizioną ir Matulevičius atstovavo ekipą A lygoje. 2021 m. birželio 19 d. rungtynėse prieš FK Sūduva pelnė pirmą rungtynių įvartį ir trumpam išvedė alytiškius į priekį. Galutinė rungtynių baigtis 1:1.[13][14]

Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A lygos statistika
Sezonas Klubas Rungtynės Įvarčiai
2018 „Kauno Žalgiris“ 11 3
2021 „Dainava“ 29 5

Spalvų reikšmės:

     Ekipa žaidė A lygoje;

Žaidimas rinktinėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. gegužės mėnesį debiutavo nacionalinėje rinktinėje draugiškose rungtynėse su Rusijos komanda.[15]

Deivido Matulevičiaus įvarčiai rinktinėje
# Data Vieta Varžovas Įvartis Rezultatas Varžybos
1. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Liuksemburgas, Liuksemburgas Liuksemburgas Liuksemburgas 1–0 1–2 Draugiškos rungtynės
2. 2013 m. rugsėjo 6 d. Ryga, Latvija Latvija Latvija 1–2 1–2 2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka
3. 2013 m. rugsėjo 10 d. Marijampolė, Lietuva Lichtenšteinas Lichtenšteinas 1–0 2–0 2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka
4. 2014 m. rugsėjo 3 d. Rytų Tirolio Matrėjus, Austrija Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai 1–0 1–1 Draugiškos rungtynės
5. 2014 m. rugsėjo 8 d. Seravalė, San Marinas San Marinas San Marinas 1–0 2–0 2016 m. Europos futbolo čempionato atranka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]