1924 m. Lietuvos futbolo pirmenybės – trečiasis Lietuvos futbolo čempionatas, surengtas 1924 m. gegužę–lapkritį. Iš viso dalyvavo 10 komandų. Po Klaipėdos krašto prasiplėtė lygos geografija – čempionate pirmąkart žaidė ne tik Kauno komandos, bet ir Klaipėdos klubai. Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojai susitiko 1924 m. Lietuvos čempionato finale.
1924 m. vasarį buvo įregistruoti Lietuvos futbolo lygos įstatai, kuriuos pasirašė prof. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys. Kovo 30 d. Kaune įvyko Kauno apygardos futbolo komandas turinčių klubų atstovų suvažiavimas ir buvo išrinkta Kauno apygardos vadovybė: pirmininkas Steponas Darius, nariai Valerijonas Balčiūnas, S. Razma, Steponas Garbačiauskas, E. Fersteris ir J. Šulginas.[1] Balandžio 6 d. įvyko pirmasis LFL suvažiavimas, kur dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai, jame buvo suorganizuotos futbolo apygardos, paruoštas pirmenybių tvarkaraštis, išrinktas LFL centro komitetas: pirmininkas Steponas Darius, nariai Steponas Garbačiauskas, E. Fersteris, S. Razma ir J. Kremeris.[2] Balandžio 11 d. prasidėjo futbolo teisėjų kursai, būtini teisėjaujantiems futbolo rungtynes.[3] Iš 35 kursų dalyvių I kategoriją įgijo V. Demkė, Jurgis Šulginas, E. Fersteris, A. Vasiliauskas ir V. Balčiūnas.
Kadangi Lietuva prisijungė Klaipėdos kraštą, į pirmenybes jau buvo įtrauktas ir vokiškas Klaipėdos regionas.
Žaidė 10 komandų – 4 Kauno ir 6 Klaipėdos apygardoje. Ekipos buvo iš Kauno (4), Klaipėdos (5) ir Šilutės (1) miestų.
Kauno apygardoje pirmenybės vyko dviem ratais, Klaipėdos apygardoje – vienu ratu. Sezono pabaigoje lapkritį Kaune įvyko finalas – dėl čempionų vardo kovojo Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojai.
Dvi geriausios I rato komandos – „Kovas“ ir LFLS kovojo dėl 1924 m. Kooperacijos taurės. Apygardos čempionu tapo „Kovas“, kadangi LFLS labai nesėkmingai sužaidė paskutines dvejas rungtynes (pralaimėjo 1-3 KSK klubui ir sužaidė 1-1 su „Makabi“).[4]
| V |
Komanda |
R |
Pg |
L |
Pm |
Įv+ |
Įv– |
Įv. sk. |
Taškai |
Pastabos
|
| 1. |
Kauno „Kovas“ |
6 |
4 |
1 |
1 |
15 |
5 |
+10 |
9 |
Pateko į finalą
|
| 2. |
Kauno LFLS |
6 |
3 |
2 |
1 |
17 |
8 |
+9 |
8 |
|
| 3. |
Kauno KSK |
6 |
2 |
0 |
4 |
12 |
17 |
-5 |
4 |
|
| 4. |
Kauno „Makabi“ |
6 |
1 |
1 |
4 |
5 |
19 |
-14 |
3 |
↑↓ Pereinamosios rungtynės
|
| Čempionato prizininkai
|
 |
1-oji vieta: Kovas Kaunas
- Kapitonas : Rolandas Valinskas
- Žaidėjai: Valerijonas Balčiūnas, Aleksandras Banevičius, Antanas Dambrauskas, Stasys Janušauskas-Janušas, A. Kasiulevičius, Edvardas Mikučiauskas, Leonardas Rakickas, Stasys Sabaliauskas, Juozas Šapkauskas, Kazys Šurkus, Povilas Vegneris, Ignas Valavičius, Juozas Venslavičius (Venclavičius?), Juozas Žebrauskas, J. Želeniakas (J. Zelezniakas?), Juozas Žukauskas
- Treneris: ???
|
 |
2-oji vieta: Sportverein Klaipėda
- Kapitonas: ???
- Žaidėjai: A. Andrejaitis, Baganskis, H. Bliomeris, Fliukas, Jaudszims, Kandleris, Liorencas I, Liorencas II, Mauricas, Naumanas, Redmeris, Stangė, V. Staputis, Stumberis, Šimkus, Šiormingas, Šmidtas, H. Šviminas, Trosinas
- Treneris: ???
|
| Šaltiniai:
|
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 154.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 155.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 156.
- ↑ „Kūno kultūra ir sveikata“, 1934 m. Cituoja Vytautas Kontvainis, Viačislavas Novikovas. „Futbolas Lietuvoje“. – Lietuvos kūno kultūros akademija, 2001. // psl. 78