1966 m. pasaulio šachmatų čempionatas

1966 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (1963–1966) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp T. Petrosiano ir B. Spaskio buvo žaidžiamas 24 partijų mačas dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1966 m. balandžio 11 – birželio 9 d. Maskvoje. Pretendentas turėjo surinkti daugumą taškų. Esant rezultatui 12 : 12 pasaulio čempionas išsaugo titulą. Mačą laimėjo Tigranas Petrosianas 12½ : 11½ (+4 -3 =17). Jis išliko pasaulio šachmatų čempionu.

Dalyviai

Pretendento atranka

Tai šeštas pasaulio šachmatų čempionatas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Zoniniai turnyrai

Pravedus 1963 m. zoninius turnyrus į 1964 m. Amsterdamo tarpzoninį turnyrą pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 3 v.: S. Gligoričius, K. Darga, L. Lendjelas;

iš 2-os (Centrinė Europa) 3 v.: L. Portišas, B. Larsenas ir Ivkovas;

iš 3-ios (Rytų Europa) 3 v.: G. Tringovas, I. Bilekas, L. Pachmanas;

iš 4-os (SSRS) 4 v.: (B. Spaskis, L. Šteinas ir D. Bronšteinas), V. Smyslovas, kaip pasaulio eksčempionas;

iš – 5-os – (JAV) 3 v: (R. Fišeris, A. Bisgajeris ir S. Reševskis);

iš – 6-os (Kanada) 1 v.: D. A Janovskis;

iš – 7-os – (Centrinė Amerika) – 1 v.: F. Perezas;

iš – 8-os – (Pietų Amerika) 3 v.: (H. Roseto, A. Fogelmanas) O. Kinjonesas;

iš – 9-os – (Vakarų Azija) 1 v. – Y. Poratas;

iš – 10-os – (Pietryčių Azija) ir Okeanija 1 v. – B. Bergeris;

Tarpzoninis turnyras

1964 m. Amsterdamo Tarpzoninis turnyras vyko Amsterdame 1964 m. gegužės 19 – birželio 24 d.

Dalyvavo 24 šachmatininkai – dešimtyje FIDE zoninių turnyrų geriausiai pasirodę šachmatininkai: iš 4-os – 4 dalyviai; iš 1-3, 5-os bei 8-os – po 3; iš 6-os, 7-os, 9-os ir 10 zonų – po 1.

Iš Kanados zoninio turnyro vietoj atsisakiusio Danieliaus Janovskio žaidė antrąją vietą užėmęs Zvonko Vranešičius. JAV zoninio turnyro nugalėtojui R. Fišeriui atsisakius dalyvauti, jo vietą užėmė L. Evansas, o A. Bisgajerį pakeitė, mačą tarp jų laimėjęs, P. Benko.

Amsterdamo tarpzoniniame turnyre 1-4 vietas pasidalijo keletas šachmatininkų: B. Larsenas, V. Smyslovas, B. Spaskis ir M. Talis – po 17 taškų.

Į kandidatų mačus, pagal FIDE taisykles, iš vienos šalies galėjo patekti ne daugiau kaip 5 žaidėjai. Kadangi pagal 1962 m. kandidatų turnyro rezultatus J. Geleris ir P. Keresas jau turėjo teisę dalyvauti 1965 m. Kandidatų mačuose, todėl iš šio turnyro į kandidatų mačus galėjo patekti tik 3 sovietų žaidėjai

Iš šio tarpzoninio turnyro pateko sekantys žaidėjai į 1965 m. kandidatų mačus: Bentas Larsenas, Vasilijus Smyslovas, Borisas Spaskis, Michailas Talis, Borislavas Ivkovas ir Lajošas Portišas.

Kandidatų mačai

1965 m. Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: J. Geleris (vietoj atsisakiusio M. Botviniko), Paulius Keresas – antrasis 1962 m. Kandidatų turnyro prizininkas (1962 m. Maskvoje buvo laimėjęs papildomą mačą prieš J. Gelerį) ir šešeri 1964 m. Amsterdamo tarpzoninio turnyro geriausiai pasirodę dalyviai. Ketvirtfinaliuose ir pusfinaliuose buvo žaidžiami 10-ies, o finale 12 partijų mačai.

Ketvirtfinalyje:

J. Geleris įveikė V. Smyslovą (5½ : 2½),

B. Spaskis – P. Keresą (6 : 4),

B. Larsenas – B. Ivkovą (5½ : 2½),

M. Talis – L. Portišą (5½ : 2½).

Pusfinalyje:

B. Spaskis įveikė J. Gelerį (5½ : 4½),

M. Talis – B. Larseną (5½ : 4½).

Finalinis dvylikos partijų mačas vyko Tbilisyje 1965 m. Lapkričio 1 – Lapkričio 26 d. Nors laimėjęs 2-ąją partiją, M. Talis ir įsiveržė į priekį, tačiau varžovas, jau sekančioje partijoje, išlygino mačo rezultatą. Toliau sekė nerezultatyvios 5-ios partijos ir atrodė, kad mačas bus atkaklus. Tačiau to neįvyko: nuo 9-os partijos Borisas Spaskis laimėjo tris partijas iš eilės, tapo nebepavejamu ir iškovojo teisę žaisti pasaulio čempionato mačą su Tigranu Petrosianu.

Vieta	Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	Taškai
02	Michailas Talis	½	1	0	½	½	½	½	½	0	0	0	4
01	Borisas Spaskis	½	0	1	½	½	½	½	½	1	1	1	7

Pretendentas

Mažai kas abejojo, kad Borisas Spaskis, anksčiau ar vėliau, įgis teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo, mažai kas, nes talento turėjo pakankamai ir buvo tarp vedančiųjų 6-ojo dešimtmečio pasaulio šachmatininkų. Tik jis pakankamai ilgai „brendo“, praleidęs Talio ir T.Petrosiano (1959 ir 1962) metų ciklus.

Bet po to, kai jo treneriu tapo didmeistris I. Bondarevskis, kuris, B. Spaskio žodžiais, “sugebėjo priversti dirbti“, jo rezultatų kreivė greitai kilo aukštyn ir pasaulio čempionato cikle (1963–1966) triuškino visus konkurentus.

1962 m. B. Spaskis SSRS čempionate dar 5-as. O jau sekančias metais dalijasi 1-ąją vietą su L. Šteinu ir R. Cholmovu. Lengvai laimi turnyrą Belgrade (13 iš 17). Finišo spurtu laimi 1964 m. zoninį turnyrą, kuriame lenkia L. Šteiną, D. Bronšteiną, R. Cholmovą ir A. Suetiną, V. Korčnojų ir J. Gelerį… Tarpzoniniame Amsterdame, pasidalijęs 1-4 vietas su V. Smyslovu, M. Taliu ir B. Larsenu, kandidatų mačų finale laimi prieš M. Talį ir patenka į pasaulio čempionato mačą. Be pagrindinių varžybų laimi turnyrus Sočyje ir Heistingse… 7-ojo dešimtmečio pradžioje B. Spaskis tampa geriausiu šachmatų turnyrų žaidėju.

Įvertinant, kaip lengvai jis laimėjo kandidatų mačus B. Spaskis galėjo drąsiai žvelgti į priekį. Jam liko įveikti tik paskutinę viršūnę.

Čempionas

T. Petrosianas, leido trejų metų laikotarpį tarp mačų dėl pasaulio čempiono titulo, palyginus ramiai. Per tą laiką jis nelaimėjo nei vieno turnyro. Žaidė 1964 m. Buenos Airėse, kur pustaškiu atsiliko nuo P. Kereso (12½ taško iš 17). Po to komandinės varžybos SSRS ir užsienyje. Čempionas, kaip visada gerai žaidė šachmatų olimpiadoje, kur 1-oje lentoje pasiekė „+6“, bet 1965 m. komandiniame Europos čempionate – tik „+2“ iš 10-ies partijų. Tie metai iš vis nebuvo jam labai sėkmingi: turnyre Jerevane čempionas atsiliko tašku nuo V. Korčnojaus ir pasidalijo 2-3 vietomis su L. Šteinu, o Zagrebe dar blogiau – tašku jį aplenkė B. Ivkovas ir V. Ulmanas. Galima buvo pagalvoti, kad T. Petrosianas bus praradęs kovinę dvasią ir naujojo, išalkusio pergalių pretendento, iššūkio jam nesulaikyti. Bet pasaulio čempionato mačas – ypatingas atvejis ir T. Petrosianas jam ruošėsi ne mažiau, kaip 1963 m.

Prognozės prieš mačą

Ilgą laiką tarp šachmatininkų vyravo nuomonė, Kad T. Petrosianas nejaukiai jaučiasi turtingose taktiniais resursais padėtyse. Būtent taip galvojo ir pretendentas ir rengė savo žaidimo planą.

Bendrai paėmus ekspertai pirmenybę teikė B. Spaskiui, įžvelgė jo pranašumą: ryžtingas ir „išalkęs pergalių“ kovotojas, o T. Petrosianas – galimai „apsnūdęs ant čempiono laurų“.

Mačo eiga

Jau pirmoji mačo pusė pretendentui įtikinamai parodė, kad jis klydo, vertindamas čempiono pasiruošimą žaisti aštrias padėtis. T. Petrosianas patikimai kontroliavo atvejus, kai B. Spaskis stengdavosi perimti iniciatyvą. Šešios pirmosios partijos baigėsi lygiosiomis, o 7-oje čempionas efektingai nugalėjo.

B. Spaskis nusprendė surizikuoti ir žaidė varžovo mėgstamą debiutą‚ tikėdamasis, kad kovodamas prieš savo ginklą, čempionas turės kovoti ne tik prieš realius, bet ir tik „jam žinomus pavojus“. Bet atsitiko atvirkščiai. Kaip tiksliai pažymėjo savo komentaruose D. Bronšteinas „Borisas pasiūlė Tigranui kieme, kuriame varžovas užaugo“, žaisti slėpynių. 17-jame ėjime viskas jau buvo baigta, nors B. Spaskis priešinosi iki galo. T. Petrosianas pradėjo pirmauti mače 4 : 3.

Nežiūrint triuškinamo pralaimėjimo, pretendentas ir toliau ieškojo šansų siekdamas aštrių padėčių. Vis tik pralaimėjimas 10-oje ir stebuklingas išsigelbėjimas 12-oje partijoje įtikino jį, kad su T. Petrosianu reikia žaisti kitaip. B. Spaskis suvokė ir kaip, bet esminiam persitvarkymui laiko jau nebeliko.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23	24	Taškai
Tigranas Petrosianas	½	½	½	½	½	½	1	½	½	1	½	½	0	½	½	½	½	½	0	1	½	1	0	½	12½ (+4,-3,=17)
Borisas Spaskis	½	½	½	½	½	½	0	½	½	0	½	½	1	½	½	½	½	½	1	0	½	0	1	½	11½ (+3,-4,=17)

Pirmoji mačo pusė baigėsi 7 : 5 čempiono naudai. Vertindamas tarpinį rezultatą , Maksas Euvė rašė: „ Pasaulio čempionas kol kas žaidžia geriau ne tik už B. Spaskį, bet … ir už save patį. Mes žinom T. Petrosianą, kaip gilų strategą, labai gerą gynėją, baigmių žinovą. Tačiau šiame mače matome dar ir naują T. Petrosianą: aukojantį, kontraatakuojantį ir atakuojantį!“ Deja, 12-oji partija, kurioje jis atliko nuostabią kombinaciją, ir kurios dėl klaidos nelaimėjo ir sugadino šedevrą, kas privertė jį nuklysti nuo pasirinkto kelio.

Po tos partijos T. Petrosianas net paėmė pertrauką, bet morališkai iki galo neatsistatė ir 13-oje partijoje – pirmą kartą gyvenime pralaimėjo B. Spaskiui. Dar daugiau, penkios sekusios partijos vyko spaudžiant B. Spaskiui. Serija baigėsi pretendento pergale 19-oje partijoje. Mačo rezultatas tapo lygus, bet aukštesniems pasiekimams pretendentas dar nebuvo pasiruošęs.

Čempionas sugebėjo palenkti sėkmę savo pusėn. Tikslios jo pergalės 20-oje ir 22-oje partijose vainikavo šį iškilų mačą, kuriame debiutas reiškė – kur kas mažiau, nei mūsų dienomis. B. Spaskis atsigriebė laimėdamas 23-iąją partiją, kai T. Petrosianas jau buvo užsitikrinęs čempiono titulą. Mačas pasibaigė T. Petrosiano naudai 12½ : 11½ ir jis liko pasaulio šachmatų čempionu.

Po mačo

T. Petrosianas, atverdamas savo „kūrybinę virtuvę“ žaidžiant mačą su B. Spaskiu, sakė: „ Manau, kad žaidimo stilius susijęs su žmogaus prigimtimi. Man būdinga atsargumas, iš esmės nemėgstu rizikos, bet aš niekados nesiskundžiau kombinacijų matymu. Aš dargi manau, kad šachmatai laikosi ant taktikos…. strategija – tai marmuro luitas, o taktika – kaltas, kuriuo darbuojasi meistras, kurdamas šachmatų meno kūrinį. Visai gali būti, kad būtent, taktinis meistriškumas sulaiko mane nuo daugelio kombinacijų, nes matau, kaip varžovas galėtų apsiginti…“

Nuorodos

• 1966 m. pasaulio čempionato mačo Petrosianas Spaskis partijos
• Šachmatų čempionai