Pereiti prie turinio

1962 m. Kandidatų turnyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1962 m. Kandidatų turnyras – aukščiausio lygio 1962 m. tarptautinis šachmatų turnyras, kuriame buvo išaiškintas šachmatininkas, 1963 m. žaidęs mačą dėl šachmatų pasaulio čempiono vardo su Michailu Botviniku. Vyko 1962 m. gegužės 2birželio 26 d. Kiurasao saloje Vilemstade. Turnyrą laimėjo Tigranas Petrosianas.

Dalyvių atranka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo: 6 geriausi žaidėjai iš 1962 m. tarpzoninio turnyro, pasaulio čempionato mačą revanšą pralaimėjęs pasaulio eksčempionas Michailas Talis ir Paulius Keresas – praėjusio 1959 m. Kandidatų turnyro antros vietos laimėtojas.

Turnyras vyko Vilemstado mieste Kiurasao saloje. Aštuoni dalyviai keturių turų ratų sistemos turnyre, per 28 ratus, kiekvienas su kiekvienu, sužaidė po 4-ias partijas.

Turnyre netikėtai nesėkmingai pasirodė Michailas Talis, kuris žaidė po neseniai atliktos operacijos. Po trečiojo rato jis dėl ligos iš turnyro pasitraukė.[1] Turnyro pabaigoje sėkmingiausiai žaidė Tigranas Petrosianas, kuris su 17½ taškais, nepralaimėjęs nei vienos partijos, tapo turnyro nugalėtoju. Jis pustaškiu aplenkė Paulių Keresą ir Jefimą Gelerį.[2]

Po pirmojo turo padėtis turnyre buvo tokia: 1-as V. Korčnojus su 5 taškais iš 7 galimų. Jis Kandidatų turnyrą pradėjo nuo 4 lygiųjų, bet po pergalės prieš R. Fišerį, atgijo ir, pasiekęs dar tris pergales iš eilės, tapo lyderiu. 2-4 vietą dalijosi J. Geleris, P. Keresas ir T. Petrosianas. Juos vienijo ne tik taškų skaičius, bet ir turnyrinės kovos stilius: jei pavykdavo gauti debiute persvarą, stengdavosi sustiprinti varžovo pozicijos spaudimą, jei ne – taupydavo jėgas, sutikdami su lygiosiomis. Netikėtai 5-as buvo P. Benko. Jis jau pirmame rate parodė, kad jei kas nors „persistengs“ siekdamas prieš jį laimėti, gali nukentėti. Šeštasis buvo R. Fišeris, kuris po pirmųjų pralaimėjimų mobilizavosi ir puikiu stiliumi laimėjo dvi ispaniškasias partijas Prieš M. Filipą ir P. Keresą.

Antrasis turas pasižymėjo atkakliomis R. Fišerio pastangomis pagerinti savo turnyrinę padėtį. Jis pasiekė revanšą prieš P. Benko, kuris galėjo forsuoti lygiąsias, bet pralaimėjo J. Geleriui. Po šio pralaimėjimo jis prarado pasitikėjimą, pradėjo blogiau žaisti ir trečiojo turo pradžioje iškrito iš kovos dėl pirmosios vietos. Jis dviem taškais atsiliko nuo T. Petrosiano ir J. Gelerio ir pusantro nuo P. Kereso.

Buvęs lyderis V. Korčnojus sužaidė keturias partijas iš eilės lygiosiomis ir jį pavijo J. Geleris. Petrosianas pradėjo nuo pergalės prieš M. Talį, bet po to perėjo prie pustaškių, kol dar kartą nesusitiko su M. Taliu ir dar kartą nelaimėjo. T. Petrosianas žaidė, vengdamas net mažiausios rizikos. Tačiau antrajame ture jis laimėjo prieš R. Fišerį, kuris, vengdamas patekti į paruoštą variantą, pasuko ne teoriniu keliu, bet nieko nepasiekė, o susidariusią pabaigą sužaidęs ne geriausiu būdu pralaimėjo. Ir taip po dviejų turų T. Petrosiano ir J. Gelerio sėkmingas žaidimas išvedė juos į pirmą vietą vietoj V. Korčnojaus, kuris antrojo turo paskutiniame rate pralaimėjo R. Fišeriui.

Trečiasis turas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečiojo turo pradžia pasižymėjo P. Kereso spurtu. Jis žaisdamas su M. Filipu, M. Taliu ir V. Korčnojumi pasiekė tris pergales. To pakako išsiveržimui į priekį, bet atitolti nuo persekiotojų nepavyko – pustaškiu atsilikę buvo T. Petrosianas ir J. Geleris. Po trijų turų Priekyje buvo T. Petrosianas ir J. Geleris po 14 taškų iš 21 galimų, trečias P. Keresas 13½ iš 20 galimų (Partija R. Fišeris-P. Keresas buvo dėl P. Kereso ligos atidėta). Ketvirtas – V. Korčnojus – 11 taškų iš 21 ir penktas – R. Fišeris 10 iš 20.

Ketvirtasis turas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketvirtas turas prasidėjo tuo, kad viena partija neįvyko, nes susirgus M. Taliui gydytojai rekomendavo nedelsiant jam gulti į ligoninę. Buvo pasiųsta telegramą FIDE prezidentui F. Rogardui telegrama ir buvo nuspręsta pašalinti M. Talį iš turnyro ir pliusus už paskutinio turo partijas neįskaityti. Pats M. Talis su tokiu sprendimu pradžioje nesutiko ir siūlė žaisti po dvi partijas ligoninėj. Teisėjai su tokiu pasiūlymu negalėjo sutikti. 23 rate praktiškai iš kovos dėl pirmosios iškrito J. Geleris po 22 nepralaimėtų partijų, pralaimėjęs R. Fišeriui. Tuo tarpu, T. Petrosianas efektingai laimi prieš V. Korčnojų ir išsiveržė į priekį. 24 rate visos partijos baigėsi lygiosiomis. Per atidėtų partijų dieną įvyko atidėtoji partija R. Fišeris-P. Keresas, kuri vyko pozicinėje manevrinėje kovoje. P. Keresas atidėtoje pozicijoje laimėjo partiją ir pavijo T. Petrosianą. 25 rate įvyko lyderių susitikimas: P. Keresas- T. Petrosianas, kuri pasibaigė 14 ėjime lygiosiomis. Svarbiausias, nulėmęs K. turnyro rezultatus, buvo priešpaskutinis 27-asis ratas. T. Petrosianas žaidė juodaisiais prieš R. Fišerį ir pasiekė lygiąsias. Tuo tarpu, P. Keresas, juodaisiais, prieš P. Benko gavo sunkią, be kontršansų, padėtį. P. Keresas šaltakraujiškai gynėsi ir atidėjo partiją su viltimis ją išgelbėti, tačiau, atidedant partiją, užrašė ne geriausią ėjimą, po to dar suklydo ir dėl grėsmės prarasti figūrą pasidavė. Paskutinį ratą T. Petrosianas žaidė su M. Filipu ir 14 ėjime pasiūlė lygiąsias, kurios buvo priimtos. Tuo tarpu 46-metis P. Keresas, po dviejų mėnesių kovos, turėjo žaisti su 19-mečiu R. Fišeriu partiją, kurią, norint pavyti T. Petrosianą, būtinai turėjo laimėti. P. Keresui pradžioje pavyko gauti iniciatyvą partijoje, bet po to sužaidė netiksliai ir R. Fišeris, supaprastinęs padėtį, pilnai išlygino padėtį. Pirmosios vietos likimas buvo nulemtas – pirmoji vieta, bei teisė žaisti pasaulio čempionate mačą su čempionu M. Botviniku, atiteko T. Petrosianui.[1]

Turnyro lentelė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų turnyras, Kiurasao saloje Vilemstade. 1962 m. gegužės 2 d.–birželio 26 d.[3]
Vieta Žaidėjas 1 2 3 4 5 6 7 8 Taškai
1 Sovietų Sąjunga Petrosianas T. ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ ½ 1 ½ 1 1 ½ - ½ 1 1 ½ 17½
2 Sovietų Sąjunga Keresas P. ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ 1 ½ ½ ½ 1 ½ 1 1 1 0 1 ½ 1 - ½ 1 1 ½ 17
3 Sovietų Sąjunga Geleris E. ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ 0 ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1 1 - ½ 1 1 ½ 17
4 Jungtinės Amerikos Valstijos Fišeris R. ½ 0 ½ ½ 1 ½ 0 ½ 0 0 ½ 1 0 1 0 ½ 0 1 ½ 1 ½ 1 ½ - 1 ½ 1 ½ 14
5 Sovietų Sąjunga Korčnojus V. ½ ½ 0 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ 0 ½ 1 0 1 ½ ½ ½ ½ 0 1 0 ½ - 1 1 1 1 13½
6 Jungtinės Amerikos Valstijos Benko P. ½ ½ 0 ½ 0 0 0 1 ½ ½ ½ 0 1 0 ½ 0 ½ ½ ½ 1 1 0 ½ - 0 1 1 ½ 12
7 Sovietų Sąjunga Talis M. 0 0 ½ - 0 ½ 0 - ½ 0 0 - ½ 0 ½ - 0 1 ½ - 0 1 ½ - 1 0 ½ - 7
8 Čekija Filipas M. ½ 0 0 ½ ½ 0 0 ½ ½ 0 0 ½ 0 ½ 0 ½ 0 0 0 0 1 0 0 ½ 0 1 ½ - 7

Mačas dėl antrosios vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po turnyro, Maskvoje P. Keresas su J. Geleriu žaidė 8 partijų mačą dėl antrosios vietos, kuri suteikia teisę dalyvauti sekančiame Kandidatų turnyre.

Mačas Maskvoje tarp J. Gelerio ir P. Kereso dėl antrosios vietos 1962 m. Kandidatų turnyre.[3]

Vieta Žaidėjas 1 2 3 4 5 6 7 8 Taškai
3. Geleris J. ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ 0
2. Keresas P. ½ ½ 1 ½ ½ 0 ½ 1

Laimėjęs mačą prieš Jefimą Gelerį, Paulius Keresas Kandidatų turnyruose ketvirtą kartą iš eilės užėmė 2-ąją vietą. Tačiau jam niekada neteko žaisti mačo dėl pasaulio čempiono vardo.

  1. 1,0 1,1 Аверьах Ю. На Кюрасао//Шахматы за 1962 г. Cб. /Г. Фридштейн. Москва: Физкультура и спорт, 1964 с. 35-49.
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 316 ISBN 5-85270-005-3.
  3. 3,0 3,1 „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1962 m. Kiurasao kandidatų turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-11-28. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)