Poliarinis klimatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Poliarinis klimatas (arktinis klimatas ir antarktinis klimatas) – klimatas būdingas Žemės poliarinėms sritims: Arkčiai ir Antarkčiai. Būdinga ilga, žvarbi žiema, kurios metu Saulė iš viso nepateka (būna poliarinė naktis) bei trumpa, šalta vasara, kurios metu būna poliarinė diena.

Žiemą oro temperatūra dažnai nukrenta žemiau -40 °C, o vietomis Antarktidoje – beveik iki -90 °C. Arti ašigalių esančiose vietose vasarą išsilaiko neigiama temperatūra, o toliau nuo ašigalių, jūrų pakrantėse pakyla iki 2-3 °C. Žiemą dėl anticiklonų vyrauja giedri, ramūs orai. Vasara būna debesuota, vėjuota, dažnai tvyro rūkas. Metinis kritulių kiekis mažas (200–300 mm)[1].

Ties poliarinio klimato juosta daugiausia laikosi amžini ledynai (tiek sausumos, tiek jūrų), o ledynų nedengiamose vietose – arktinės dykumos.

Į pietus ar į šiaurę (priklausomai nuo pusrutulio) nuo poliarinės klimato juostos eina subpoliarinė juosta, kuri yra veikiama vidutinių platumų klimato.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Poliarinis klimatas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. „Geografijos žodynas“, S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas, „Šviesa“