Paželvių piliakalnis
| Paželvių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Paželvių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ukmergės rajonas | ||
| Seniūnija | Želvos seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 55x20-10 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio p.m.e antra pusė - I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1936, 1970 | ||
| Tirtas | 1936 m. | ||
| Registro Nr. | AR1288 / 24167, 24168, 3565 / A1215K | ||
Paželvių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24168) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Paželvių kaime, Želvos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Želva – Balninkai pakalnėje pasukus į dešinę rytuosna lauko keliuku ir pavažiavus 1,2 km – yra 150 m į rytus už sodybos, į kurią ateina kelias.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Želvos kairiajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 55 m ilgio, 20 m pločio rytiniame gale bei 10 m pločio vakariniame, 1,5 m žemesniu vakariniu galu. Vakariniame ir pietiniame aikštelės pakraščiuose buvęs 10 m pločio griovys ir už jo supiltas 4 m pločio pylimas, kurių vietoje vakarų pusėje dabar likusi terasa. Šiaurinis ir rytinis piliakalnio šlaitai statūs, 20 m aukščio, pietinis ir vakarinis nuolaidesni, 3-4 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas arimų, šiaurės rytų šlaitas nuslinkęs į Želvą. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs medžiais.
Pietų – pietvakarių papėdėje, 0,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1936 m. liepos 17 d. piliakalnį žvalgė ir tyrinėjo Petras Tarasenka. Jis aikštelės vakariniame gale ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 60 cm storio kultūrinį sluoksnį su žalvariniu apkalu, brūkšniuota keramika, gyvulių kaulais. 1963 m. rastas molinis Djakovo tipo svorelis. 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio p.m.e antra pusė - I tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1385100 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Berzgainių piliakalnis 5,5 km | Vargulių piliakalnis 11 km | Vališkių piliakalnis 9 km |
| |||||||
| Juodausių piliakalnis 18 km |
|
Daubariškių piliakalnis 3 km | |||||||||
| Pilionių piliakalnis 5 km | Kiauklių piliakalnis 10 km | Ambraziškių piliakalnis 13 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 132 (Nr. 564).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 196.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1 B. 84 (buv. B. 66). P.122-125.
- Pamirštas Paželvių piliakalnis // Lietuvos aidas. 1933 spalio 23. P.5.
- A. Brundza. Tyrinėjami piliakalniai // Lietuvos aidas. 1936 liepos 19. Nr.327. P.4.
- Vytautas Daugudis. Nauji Paželvių piliakalnio radiniai // Švyturys. 1963. Nr.21. P.28.
- Vytautas Daugudis. Iš Želvos apylinkių praeities // Želvelė (Želvos katalikų parapijos leidinys). 1992. Nr.8. P.3 ir Nr.9. P.3.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 186-87.