Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

55°13′15″š. pl. 25°06′01″r. ilg. / 55.2208°š. pl. 25.1003°r. ilg. / 55.2208; 25.1003

Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Širvintų
Savivaldybė	Ukmergės rajonas
Gyvenvietė	Želva
Adresas	Molėtų g. 1
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1892 m.

Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Želvos miestelyje, Želvos upelio dešiniajame krante. Pastatyta 1892 m. kunigo Antano Stapulionio ir parapijiečių rūpesčiu.^[1] Savo forma primena gyvenamąjį namą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Želva 1586 m. dovanota Vilniaus universitetui (jėzuitams). Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir jau baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais 1892 m. pastatė dabartinę medinę. Senosios bažnyčios medžiaga buvo parduota Žemaitkiemio katalikams.

Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Apie 1922 m. įsteigta parapija. 1932 m. klebonas Stanislovas Švėgžda bažnyčią perdažė. 1953–1954 m. kunigas Jonas Mintaučkis su parapijiečiais ją atnaujino. Klebonas Pranas Cibulskas 1949 m. areštuotas ir ištremtas. Po 10 m. grįžo į Lietuvą invalidas. Nuo 1968 m. iki mirties klebonavo Jonas Tomkus (1924–1989; palaidotas šventoriuje).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia savo forma primena gyvenamąjį namą, su 2 bokšteliais (vienas fasade, kitas ant apsidės stogo). Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Prieš bažnyčią stovi akmenų mūro klasicistinė varpinė su aukštu kryžiumi. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra kapinės.

Želvos parapijos klebonas aptarnauja gretimame kaime esančią Skuolių koplyčią.