Pereiti prie turinio

Žaslių geležinkelio katastrofa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stogastulpis su aukų vardais

Žaslių geležinkelio katastrofa – 1975 m. balandžio 4 d. ties Žaslių geležinkelio stotimi įvykusi traukinio „Vilnius–Kaunas“ avarija. Avarija įvyko 17:35 vietos laiku stoties rytiniame ruože.[1] Kartu su 1945 m. Vilniaus geležinkelio katastrofa, Žaslių nelaimė yra viena didžiausių traukinių katastrofa Lietuvoje.[2]

1998 m. rugpjūčio mėn. toje pačioje vietoje avariją patyrė maršrutu „Vilnius–Klaipėda“ važiavęs „Baltijos“ keleivinis traukinys. Lūžus vieno vagono ašiai, nuo bėgių nuriedėjo 7 traukinio vagonai, keleiviai nenukentėjo.[3]

Avarijos aplinkybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Katastrofos ruožas
km
VILNIUS
...
Kaugonys
Tiltas per Prakusą
Tiltas per Dumsį
Dyzelinio traukinio kryptis ↓ (greitis 70 km/h)
KATASTROFA
Žaslių stotis
Sankirta su keliu KK143
Tiltas per Guronių upelį
Kaišiadorys
...
KAUNAS
D1 serijos traukinys Vilniuje 2013 m. Tokio tipo keleivinis traukinys patyrė Žaslių avariją

Dyzelinis traukinys „Vilnius–Kaunas“ iš Vilniaus geležinkelio stoties išvažiavo apie 16.30 val. Traukinys buvo D1 serijos, pagamintas Vengrijos gamykloje „Ganz-MAVAG“.[4] Buvo penktadienis, Atvelykis, namo važiavo daug studentų. Važiuodamas 56 km/h greičiu (Žasliuose neturėjo sustoti), traukinys atsitrenkė į prekinio traukinio cisterną su degalais, kuri buvo per daug išsikišusi iš šalutinio kelio. Pirmasis vagonas, kuriame buvo mašinistas, apvirto, antrasis nuriedėjo nuo bėgių krisdamas ant pirmojo ir abu užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo tarp cisternos ir griovio, ketvirtasis irgi nuriedėjo nuo bėgių. Kilo didelis gaisras.[5] Ypač nukentėjo žmonės, vilkėję sintetinius rūbus. Vien į Kaišiadorių centrinę ligoninę per pirmąją valandą po gaisro buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių. Trečiasis vagonas sudegė visiškai, žuvo visi ten buvę keleiviai. Oficialiais duomenimis, katastrofoje žuvo 20 žmonių (15 vietoje ir 5 ligoninėse).

Nelaimę lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia, iš Panerių stoties anksčiau už keleivinį traukinį pajudėjo 93 vagonų ilgio krovininis sąstatas nr. 2719, kuris turėjo vykti po keleivinio traukinio. Vėliau, krovininį traukinį aplenkti dispečeris paskyrė ne Vievio stotyje, bet toliau, Žasliuose, kelyje nr. 3, nors tame kelyje tilpo tik 89 vagonai (taigi, krovininis sąstatas netilpo). Galų gale, Žaslių stoties signalizacija nesuveikė, todėl keleivinis traukinys nebuvo informuotas apie kliūtį ir atsitrenkė į galinę krovininio traukinio cisterną.[6]

Valdžios reakcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis oficialus pranešimas apie tragišką įvykį spaudoje buvo paskelbtas nedidelėje LTSR Ministrų Tarybos žinutėje po poros dienų – balandžio 6 d. „Tiesos“ dienraštyje:[7]

Šių metų balandžio 4 dieną Žaslių stotyje įvyko priemiestinio keleivinio dyzelinio traukinio nr. 513, važiavusio iš Vilniaus į Kauną, avarija. Yra žmonių aukų. Sudaryta vyriausybinė komisija, tiriamos avarijos priežastys. Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą tragiškai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems.

LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija po dešimties dienų posėdžiavimo avarijos kaltininkais pripažino dispečerį ir kelio meistrą. Nors dispečeris savo kaltės nepripažino, buvo nuteistas 13 metų, o meistras – 3 metus kalėti.[8]

1975 m. prie pat geležinkelio pastatytas koplytstulpis aukoms atminti. 1991 m. rugpjūčio 31 d. Žaslių geležinkelio stotyje atidengtas ir pašventintas paminklas žuvusiems traukinio katastrofoje atminti. 2004 m. rugpjūčio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatė kryžių 1975 m. aukoms atminti.

  1. Žaslių geležinkelio avarija. Kaišiadorių enciklopedija.
  2. Antanavičius, Ugnius (2023-06-11). „Vilnius ir Žasliai: kaip įvyko dvi didžiausios geležinkelio katastrofos Lietuvos istorijoje“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  3. „Pasenę bėgiai verčia traukinius“. kauno.diena.lt. Kauno diena. 2008-05-13. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  4. Beieškant tūkstančio žuvusiųjų: Žaslių katastrofa kaip miesto legenda (I). 2025-05-03, Bernardinai.lt (tikrinta 2025-06-04).
  5. Prieš 49 metus įvyko viena didžiausių geležinkelio katastrofų Lietuvoje: sužeista apie 200 žmonių. 2024-05-22, Madeinvilnius.lt (tikrinta 2024-11-02).
  6. Traukinio katastrofą prie Žaslių išgyvenusi Aldona: 51-erius metus bandau tai pamiršti.[neveikianti nuoroda] 2025-05-25 laida „Daiktų istorijos“ (Lrt.lt)
  7. Oficialus pranešimas „Tiesoje“, 1975 m. balandžio 6 d., nr. 81 (9720)
  8. Mirties traukinys „Vilnius–Kaunas“. Kauno diena, 2010 m. balandžio 4 d.