Žaslių guoba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°52′12″š. pl. 24°35′19″r. ilg. / 54.870098°š. pl. 24.58859°r. ilg. / 54.870098; 24.58859

Žaslių guoba – išskirtinė guoba, buvęs valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Žaslių miestelyje, Kaišiadorių rajone. Medis augo Žaslių ežero šiaurinėje pakrantėje, ties sodyba Bažnyčios g. 8. Nupjautas 2010 m.[1] Buvusį medį primena Guobos seniūnaitijos, apimančios kelias kaimynines gatves, vardas[2].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaišiadorių rajono savivaldybė medį paskelbdama saugoma 1993 m., nurodė dvi guobas, augusias Žasliuose – I–ąją ir II–ąją.[3] Žaslių guoba tapo valstybės saugoma Aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 345, siekiant išsaugoti įspūdingos formos ir amžiaus medį.[4]

Medis augo buvusioje Žaslių dvarvietėje.[5] Jau kurį laiką guoba po truputėlį džiuvo. Jos nudžiuvimą paspartino guobų maras, šalia vykusi gyvenamojo namo statyba, todėl 2010 m. vasarą Žaslių guoba buvo išbraukta iš valstybės saugomų objektų sąrašo.[6] Rudeniop saugumo sumetimais sodybos šeimininkas gavęs leidimą ją nupjovė. Guobos kamienas keletą metų dar gulėjo netoli gatvės (matomas 2012 m. darytame Google Street View vaizde). Manoma, kad Žaslių guobai buvo 150–200 metų.[7]

Vietos bendruomenės iniciatyva kamienas buvo išsaugotas. Guobos dalis – apie 4 m kamieno – paimta iš savininko sklypo Žaslių įvaizdžio kūrimo tikslu. Buvo planuojama konservuoti medienos dalį ir sukurti mažosios architektūros objektą. 2017 m. duomenimis, rengiamasi iš buvusios guobos viešojoje erdvėje pastatyti „baublį“.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medžio rūšis – kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.)
  • Kamienų skaičius – 1
  • Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,0 m
  • Medžio aukštis – 21 m
  • Amžius – 150–200 metų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nupjauta Žaslių guoba
  2. Guobos seniūnaitija
  3. http://kaisiadorys.lt/index.php?1174564264
  4. Saugomų teritorijų valstybės kadastras
  5. „Dvarvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-02. 
  6. http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=160
  7. Vidmantas Malinauskas. Kaišiadorių rajono gamtos paminklai. 1996, Kauno raj.: Lututė ISBN 9986-756-00-6