Stasys Nastopka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Nastopka
NastopkaStasys.jpg
Gimė: 1881 m. birželio 19 d.
Rinkuškiai, Biržų valsčius
Mirė: 1939 m. spalio 19 d. (58 metai)
Biržai
Vaikai:

Tautvydas Nastopka

Veikla: karinis veikėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: Stasys NastopkaVikiteka
Stasio Nastopkos kapas

Stasys Nastopka (1881 m. birželio 19 d. Rinkuškiuose, Biržų valsčius – 1939 m. spalio 19 d. Biržuose) – karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bauskėje baigė 6 realinės mokyklos klases, 1907 m. Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. 1907–1910 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės bei Varšuvos tvirtovės pėstininkų pulkuose, 1910–1918 m. 178 Vendeno pėstininkų pulke, nuo 1917 m. jo vadas, papulkininkis. 1914–1918 m. kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose, du kartus buvo sužeistas. 1918 m. sausio 24 d. – balandžio 24 d. Atskirojo lietuvių bataliono Vitebske vadas, jį išformavus slapta grįžo į Lietuvą.

Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, paskirtas Krašto apsaugos tarybos nariu. 1918 m. gruodžio mėn. – 1919 m. kovo mėn. Krašto apsaugos ministerijos tiekimo skyriaus viršininkas, nuo 1919 m. kovo mėn. Atskirosios rinktinės, nuo 1919 m. liepos 2 d. brigados, vasarą – dar ir Panevėžio rinktinės vadas. Dalyvavo kovose su Raudonąja armija prie Vilniaus, Panevėžio ir Ukmergės (Kurklių-Panevėžio operacija, Kupiškio-Utenos operacija).

1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. liepos 13 d. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas, generolas leitenantas. 1920 m. sausio-gegužės mėn. Kauno įgulos viršininkas, vasario 22–23 d. vadovavo malšinant Kauno įgulos kareivių maištą Aukštojoje Panemunėje. Nuo 1920 m. liepos 13 d. Lietuvos kariuomenės vadas, nuo rugpjūčio mėn. Pirmosios pėstininkų divizijos, kurią sudarė Antrasis, Ketvirtasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai vadas. 1920 m. spalio 21 d. per kovas su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine kartu su štabu pateko į lenkų nelaisvę. 1921 m. liepos mėn. – 1923 m. spalio mėn. kariuomenės inspektorius, 1923 m. spalio mėn. – 1924 m. liepos mėn. ypatingųjų reikalų karininkas prie kariuomenės vado.

1924 m. liepos 26 d. dėl susilpnėjusios sveikatos išėjo į atsargą ir apsigyveno Biržuose. Dalyvavo Lietuvos kūrėjų savanorių sąjungos veikloje, rūpinosi nemažu ūkiu. Palaidotas Rinkuškių evangelikų reformatų kapinėse. [1][2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stasys Nastopka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 81 psl.
  2. Generolas Stasys Nastopka, 2013-10-02