Lobelio čemerys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Veratrum lobelianum
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Lobelio čemerys (Veratrum lobelianum)
Lobelio čemerys (Veratrum lobelianum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Melantiniai
( Melanthiaceae)
Gentis: Čemerys
( Veratrum)
Rūšis: Lobelio čemerys
( Veratrum lobelianum)

Lobelio čemerys (Veratrum lobelianum) – melatininių (Melanthiaceae) šeimos augalas.

Arealai ir jų ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čemeriai savaime auga visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Natūralioje gamtoje jų beveik nesutinkamas. Didžiausia grėsmė čemeriams – per ankstyvas šienavimas ir dirvos suardymas. Tai šakniastiebiniai daugiamečiai augalai stačiais lapuotais, prie pamato svogūniškai sustorėjusiais stiebais. Žiedai balsvi, rausvi arba žalsvi, sutelkti stambiose šluotelėse, rečiau teptuko formos žiedynuose.

Čemeriai mėgsta atviras arba truputį pritemdytas vietas, drėgną, derlingą priemolį. Šalčiui atsparūs. Vienoje vietoje nepersodinti gali augti 8-10 metų. Dauginami šakniastiebių dalimis ir sėklomis. Sėjama tą patį rudenį, bet išdygsta dažniausiai po metų. Galima sėti ir pavasarį 1-2 mėn. stratifikuotas sėklas. Sėjinukai pikuojami į pritemdytą drėgną lysvę kas 25 cm. Pražysta po 4-5 metų, paskui žydi kas antri metai. Šakniastiebiai dalijami gegužės pabaigoje arba rugsėjį. Čemeriai dera su melsvėmis, eremūrais ir aukštais flioksais. Vakarų Europoje čemeriai sodinami gėlynuose, jie tinka baseinų ar upelių pakrantėms papuošti. Iš pradžių auga lėtai, paskui labai išsiplečia.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje Lobelio čemerys yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis. Lietuvoje čemeriai auginami retokai, ir dažniau kaip vaistinis augalas, ne dėl grožio. 2012 m. vasarą Lobelio čemerys aptiktas Šimonių girios biosferos poligone. Aptiktoji Lobelio čemerių populiacija yra gausi, ji plečiasi. Pastarąjį kartą nedidelė jų populiacija buvo stebėta 1975 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.am.lt/VI/index.php#a/12242 Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto. Aptiktas jau išnykusiu laikytas augalas