Platonas Jankauskas
Platonas Jankauskas (lenk. Platon Jankowski, 1860 m. spalio 31 d. Minskas – 1941 m. lapkričio 27 d. Daniliškis, Krekenavos valsčius) – Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1883 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą, 1886 m. – Sankt Peterburgo kelių inžinierių institutą. 1893 m. technikos mokslų daktaras
1889–1921 m. Sankt Peterburgo kelių inžinierių instituto dėstytojas, 1902–1918 m. – Hidraulikos laboratorijos vedėjas, nuo 1902 m. profesorius. 1921 m. grįžęs į Lietuvą dėstė Aukštuosiuose kursuose, 1922–1934 m. – Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas), Teorinės ir taikomosios mechanikos katedros vedėjas; nuo 1934 m. – profesorius emeritas.
XX a. pradžioje įsigijo Daniliškio dvarą. Palaidotas Daniliškyje, Platono Jankausko kapo koplyčioje.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1888 m. sukūrė statinių smėlinių pagrindų eksperimentinio tyrimo metodą (Prancūzų akademijos aukso medalis). Tyrė hidraulines turbinas ir išcentrinius siurblius.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Turbinų teorijos klausimu, 1904, rusų k.
- Kinematika ir dinamikos pagrindai, 1926 m.
- Pritaikomoji mechanika, 2 d. 1926–1930 m.
- Teoretinės mechanikos kursas, 1928–1934 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Gaigalas. Platonas Jankauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 514 psl.