Vokiečių ordino valstybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Deutschordensstaat
Blank.png
1230 – 1525 Flag of Ducal Prussia.svg
 
Den tyske ordens skjold.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Vokiečių ordino valstybė
Vokiečių ordino valstybė (raudona) 1466 m.
Sostinė Marienburgas (1309-1454)
Karaliaučius (1454-1525)
Kalbos vokiečių
Valdymo forma Teokratija
Istorija
 - Prūsijos užkariavimas 1230
 - Prūsijos kunigaikštystės įkūrimas 1525 m.
Valiuta Markė

Vokiečių ordino valstybė (vok. Deutschordensstaat) – Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė, gyvavusi 12301525 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, dab. Lenkijos, Lietuvos Latvijos ir Estijos teritorijų vakarinėse dalyse ir Rusijos Kaliningrado srityje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiečių ordino valstybinis darinys egzistavo Kulmo žemėje nuo 1230 m. Vokiečių ordino valstybė faktiškai įkurta po užkariavimų Prūsijoje, kai 1309 m. Soldino taika markgrafas Valdemaras Brandenburgietis už 10 000 markių pardavė savo teises į Dancigą, o ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą.

Vokiečių ordino valstybė 1250 m. (žalia spalva)

1346 m. Vokiečių ordinas iš Danijos įsigijo Šiaurės Estiją ir perdavė ją valdyti Livonijos ordinui. Valdant didžiajam magistrui Vinrichui fon Kniprodei (1351–1382 m.) valstybė įgijo didžiausią galią, netgi buvo privertusi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir jos valdovus 1382 m. Jogailą ir 1384 m. Vytautą atsisakyti teisių į Žemaitiją. 1409 m. Žemaičių sukilimas davė dingstį kryžiuočių lemiamam karui su Lietuvos Didžiaja Kunigaikštija ir Lenkija. [1]

Kryžiuočiams 1410 m. pralaimėjus Žalgirio mūšį valstybę užgriuvo didžiulių kontribucijų našta, teko didinti mokesčius, todėl 1440 m. 53 smulkieji dvarininkai ir 19 miestų, tarp jų – Dancigas, Elbingas ir Torunė, įėję į Hanzos sąjungą, įkūrė Prūsijos konfederaciją, siekdami nusikratyti Vokiečių ordino valdžios. 1454 m. prasidėjus Prūsų sąjungos inspiruotam sukilimui, kilo Trylikos metų karas, pasibaigęs Vokiečių ordino sutriuškinimu. Konfederacijos miestai, taip pat ir Marienburgas, pagal Antrąją Torunės taiką atiteko Lenkijos karalystei kaip jos provincija Karališkoji Prūsija. Vokiečių ordino valstybės sostine tapo Karaliaučius.

Vokiečių ordino valstybės sostinė Marienburgas

1525 m. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis kartu su visa Ordino valstybe priėmė liuteronų tikėjimą ir įkūrė pasaulietišką Prūsijos kunigaikštystę.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybės galva – Vokiečių ordino didysis magistras asmeniškai per savo administraciją kontroliavo visą Prūsiją. Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino iždininkas. Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys, gaudamas dalį Lygos muitų mokesčių. XIII–XV a. Vokiečių ordino valstybėje buvo 20-25 komtūrijos, stambesni administraciniai teritoriniai vienetai – (vok. Komtureien) ir smulkesnės fogtilijos, kurias valdė fogtai (vok. Vögte). [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kryžiuočių ordinas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 196-197 psl.
  2. Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003