Vokiečių ordino didysis magistras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokiečių ordino didžiojo magistro herbas

Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras (vok. Großmeister) – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.

Kiti pavadinimai:

  • 1190-1191 m. Ligonių slaugos ordino (lot. Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae) vyresnysis (vok. Oberer der Hospitalbruderschaft),
  • 1191-1198 m. Vokiečių brolių ir seserų Šv. Marijos namų Jeruzalėje (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem, vok. Brüder und Schwestern vom Deutschen Haus Sankt Mariens in Jerusalem) vyresnysis.
  • 1198-1525 m. Vokiečių riterių ordino (Deutschherrenorden, Kreuzritterorden, Deutschritterorden) Didysis magistras (Hochmeister des Ritterordens),
  • nuo 1527 m. Aukščiausias meistras arba Vokietijos meistras (Hoch- und Deutschmeister).

Rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Ordino vyresnysis, vėliau didysis magistras visada buvo renkamas ordino brolių, tačiau nebūtinai iš savo tarpo. Mirus didžiajam magistrui, jo pavaduotojas ar krašto magistras sukviesdavo pagrindinių ordino pareigūnų kapitulą, kuri išrinkdavo dvylikos asmenų rinkėjų kolegiją, sudarytą iš septynių riterių, keturių seržantų, ir vieno dvasininko. Kolegijos dauguma balsų išrinktą kandidatą, kad išlaikytų ordino vieningumą, mažuma visada pripažindavo. Rinkimai paprastai įvykdavo per tris mėnesius.

Kandidatai į didžiuosius magistrus paprastai turėjo turėti vyresniojo administratoriaus patirtį ir būdavo renkami už nuopelnus, o ne pagal giminystės liniją. Tai pasikeitė tiktai po to, kai ordinas pradėjo smukti, kai buvo pasirinkti Frydrichas iš galingos Saksonijos Vetinų dinastijos ir AlbrechtasHohencolernų Brandenburgo-Ansbacho dinastijos.

Įgaliojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kol Vokiečių ordinas bazavosi iš pradžių Akroje, didieji magistrai didžiąją dalį savo laiko praleisdavo popiežiaus ir imperatoriaus dvare. Didžiausią galią jie įgijo po užkariavimų Prūsijoje, kai buvo sukurta sukarinta vienuoliška Vokiečių ordino valstybė (Ordenstaat), ypač, kai 1309 m. ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą. Didysis magistras asmeniškai per savo administraciją kontroliavo visą Prūsiją. Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino iždininkas. Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys, gaudamas dalį Lygos muitų mokesčių.

Kai Albrechtas Brandenburgietis 1525 m. kartu su visa Ordino valstybe priėmė liuteronų tikėjimą ir įkūrė pasaulietišką Prūsijos kunigaikštystę, Ordinas išsaugojo savo valdas Vokietijoje ir iki 1562 m. autonominėje Livonijoje. Jai valdyti Šv. Romos imperijos imperatorius Karolis V paskyrė Valterį fon Kronbergą, kuris pasivadino ordino aukščiausių magistru, (Hochmeister) arba Vokietijos magistru (Deutschmeister). Austrijos kariuomenėje išliko netgi buvusios Ordino kariuomenės jėgerių pulkas „Hoch-und Deutschmeister Jägerregiment Wien“.

Didieji magistrai[taisyti | redaguoti kodą]

Nr. Vardas lietuviškai Vardas vokiškai nuo iki Pastabos
1 Meistras Zibrandas Meister Sibrand 1190 1198 Akoje
2 Gerhardas Gerhard 1192
3 Heinrichas Heinrich 1193 1194 Prioras
4 Ulrichas Ulrich 1190 1198 Ligonių slaugos ordino vyresnysis
5 Heinrichas Heinrich 1190 1198 preceptorius
6 Heinrichas Valpotas Heinrich Walpot von Bassenheim 1198 1200 Pirmasis riterių ordino didysis magistras
7 Otas Kerpenas Otto von Kerpen 1200 1208
8 Henrikas Tuna Heinrich von Tunna 1208 1209
9 Hermanas Salza Hermann von Salza 1209 1239 Mozūrijos užkariautojas. Būstinė Monforte. Palaidotas Barletoje
10 Konradas Tiuringietis Konrad von Thüringen 1239 1240 Palaidotas Marburgo Elžbietos bažnyčioje
11 Gerhardas Malbergas Gerhard von Malberg 1240 1244
12 Heinrichas Hohenlojė Heinrich von Hohenlohe 1244 1249
13 Giunteris Viulerslėbenas Gunther von Wüllersleben 1249 1252
14 Popomas Osternachas Poppo von Osterna 1252 1256 Nuo 1264 m Regensburgo kontūras; m 12 Juni 1267 m birželio 12 d
15 Anas Zangershauzenas Anno von Sangershausen 1256 1273 Nuo 1271 m. būstinė Akoje
16 Hartmanas Helderungenas Hartmann von Helderungen 1273 1282
17 Burchardas Švandenas Burchard von Schwanden 1283 1290
18 Konradas Foichtvangenas Konrad von Feuchtwangen 1291 1296 Perkėlė didžiųjų magistrų sostą į Veneciją
19 Gotfridas Hohenlojė Gottfried von Hohenlohe 1297 1303 Atsistatydino
20 Zygfridas fon Foichtvangenas Siegfried von Feuchtwangen 1303 1311 1309 m. ordino sostinę perkėlė į Marienburgą. Palaidotas Kulmo katedroje
21 Karlas fon Tryras Karl von Trier 1311 1324
22 Verneris fon Orselnas Werner von Orseln 1324 1330 Nužudytas
23 Liuteris fon Braunšveigas Luther von Braunschweig 1331 1335
24 Ditrichas fon Altenburgas Dietrich von Altenburg 1335 1341 Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
25 Liudolfas Kenigas Ludolf König 1342 1345
26 Heinrichas Dusemeris Heinrich Dusemer 1345 1351 Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
27 Vinrichas Kniprodė Winrich von Kniprode 1352 1382 Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
28 Konradas Ciolneris fon Rotenšteinas Konrad Zöllner von Rotenstein 1382 1390
29 Konradas Valenrodas Konrad von Wallenrode 1391 1393
30 Konradas fon Jungingenas Konrad von Jungingen 1393 1407
31 Ulrichas fon Jungingenas Ulrich von Jungingen 1407 1410 Žuvo Žalgirio mūšyje. Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
32 Heinrichas fon Plauenas Heinrich der Ältere von Plauen 1410 1413
33 Mykolas Kiuchmeisteris Michael Küchmeister von Sternberg 1414 1422
34 Paulis Rusdorfas Paul von Rusdorf 1422 1441 Mirė savaitė po atsistatydinimo. Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
35 Konradas fon Erlichshauzenas Konrad von Erlichshausen 1422 1441
36 Liudvigas fon Erlichshauzenas Ludwig von Erlichshausen 1450 1467 1457 m. sostinę perkėlė į Karaliaučių
37 Heinrichas Roisas Plauenas Heinrich Reuß von Plauen 1467 1470
38 Heinrichas Richtenbergas Heinrich Reffle von Richtenberg 1470 1477
39 Martynas Vethauzenas Martin Truchsess von Wetzhausen 1477 1489
40 Johanas Tyfenas Johann von Tiefen 1489 1497
41 Frydrichas Vetinas Friedrich von Sachsen 1498 1510
42 Albrechtas Brandenburgietis Albrecht von Brandenburg-Ansbach 1510 1525
43 Valteris fon Kronbergas Walther von Cronberg 1527 1543 Ordino atkūrėjas Vokietijoje, būstinė Mergentheime
44 Volfgangas Šulcbaras Wolfgang Schutzbar gen Milchling 1543 1566
45 Georgas Hundas Georg Hund von Wenkheim 1566 1572
46 Heinrichas Bobenhauzenas Heinrich von Bobenhausen 1572 1590/95
47 Maksimilianas Austras Maximilian von Österreich 1590/95 1618 Tirolio regentas, pretendentas į Lenkijos karūną
48 Karolis Austras Karl von Österreich 1618 1624 Brikseno ir Breslau vyskupas
49 Johanas Vesternachas Johann Eustach von Westernach 1625 1627
50 Johanas fon Stadionas Johann Kaspar von Stadion 1627 1641
51 Leopoldas Vilhelmas Austras Leopold Wilhelm von Österreich 1641 1662 Ispanijos Nyderlandų vyskupas
52 Karolis Juozapas Austras Karl Joseph von Österreich 1662 1664 Olmuco, Pasau ir Breslau vyskupas
53 Johanas Kasparas Ampringenas Johann Caspar von Ampringen 1664 1684
54 Liudvigas Antonas Pfalc-Noiburgas Ludwig Anton von Pfalz-Neuburg 1684 1694
55 Francas Liudvigas Pfalc-Noiburgas Franz Ludwig von Pfalz-Neuburg 1694 1732
56 Klemensas Augustas Bavaras Clemens August von Bayern 1732 1761 Kelno arkivyskupas
57 Karlas Aleksandras Lotaringietis Karl Alexander von Lothringen 1761 1780 Austrijos Nyderlandų generalgubernatorius. Palaidotas Briuselyje
58 Maksimilijonas Francas Austras Maximilian Franz von Österreich 1780 1801 Palaidotas Vienoje
59 Karolis Liudvikas Austras Karl Ludwig von Österreich 1801 1804
60 Antonas Viktoras Austras Anton Viktor von Österreich 1804 1835 Nuo 1809 m. nominalus magistras, būstinė Vienoje
61 Maksimilijonas Juozapas Austras Maximilian Joseph von Österreich 1835 1863
62 Vilhelmas Austras Wilhelm von Österreich 1863 1894
63 Eugenijus Austras Eugen von Österreich 1894 1923
64 Norbertas Johanas Kleinas Norbert Johann Klein 1923 1933 1916 m. Kriuno vyskupas, nuo 1923 m. klerikalų ordino rezidenciją perkėlė į Froidentalį
65 Paulis Herderis Paul Heider 1933 1936
66 Robertas Šelckis Abt Robert Schälzky 1936 1948
67 Marijonas Tumleris Abt Dr Marian Tumler 1948 1970 Rezidencija Vienoje
68 Ildefonsas Pauleris Abt Ildefons Pauler 1970 1988 (Vokietijos provincija)
69 Arnoldas Otmaras Vylandas Abt Dr Arnold Othmar Wieland 1988 2000 (Pietų Tirolio provincija)
70 Brunas Pliateris Abt Dr Bruno Platter 2000 (Pietų Tirolio provincija)

Kitos Vokiečių ordino pareigybės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Uwe Ziegler. Geschichte des Deutschen Ordens. Böhlau Verlag GmbH & Cie, Köln, 2003; ISBN 3-89996-095-5

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]