Trylikos metų karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lenkų riteriai 1447-92 m.

Trylikos metų karas (vok. Dreizehnjähriger Krieg; lenk. Wojna trzynastoletnia) – karas vykęs 1454-1466 m. tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino dėl Rytų Pamario ir Prūsijos žemių.

1454 m. kovo 6 d. Kazimieras Jogailaitis paskelbė ordino žemių prijungimo prie Lenkijos aktą. Karui progą davė 1454 vasario mėn. sukilimas prieš ordiną. Jį parengė priešiška ordinui Prūsų sąjunga.

1454 rugsėjį lenkai pralaimėjo prie Choinicų, o 1462, 14651466 laimėjo kelis mūšius. Žemaičiai vadovaujami Žemaitijos Seniūno Jono Kęsgailos 1457 m. atakavo ir buvo užėmę kryžiuočių valdomą Klaipėdą [1].

1466 m. spalio 19 d. Torunės taika baigėsi Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija prisijungė dalį Prūsijos.

Iš ordino buvo išvaduota Dancigas, Marienburgas, Torūnė, Elbingas, Karaliaučius. Lenkijai atiteko Rytų Pamarys, Kulmo ir Michailovo žemės, Varmės vyskupija. Ordinas tapo Lenkijos vasalu.

Lenkijos ponų taryba nederino veiksmų su LDK. Tik 1463 m. pabaigoje, įsitikinus, jog nesugebės prisijungti visų ordino žemių, paprašė LDK pagalbos, Tačiau LDK į karą nestojo. Manoma, kad taip LDK praleido gerą progą atgauti kryžiuočių užgrobtas vakarų lietuvių ir prūsų žemes.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 28.