Lūžio rodiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lūžio rodiklis (arba jau nevartotinas terminas refrakcijos indeksas) nusako medžiagos pralaidumą elektromagnetinėms bangoms. Dažniausiai žymimas raide n ir apibrėžiamas formule:

 n=\sqrt{\epsilon_r\mu_r}
kur εr yra medžiagos santykinė dielektrinė skvarba, o μrsantykinė magnetinė skvarba. Ne magnetinėms medžiagoms μr artimas 1, o n yra apytiksliai \sqrt{\epsilon_r}.

Šviesos greitis medžiagoje[taisyti | redaguoti kodą]

Šviesos greitis vakuume yra fundamentalioji konstanta, žymima c ir apytiksliai lygi 3×108 m/s. Jei v yra bangų fazinis greitis medžiagoje, absoliutusis lūžio rodiklis aprašomas

n =\frac{c}{v}

Paprastai jis visada būna didesnis už vienetą. Tačiau ties tam tikrais dažniais (pvz., ties absorbcijos linijomis), n būna mažesnis už vienetą. Tai neprieštarauja reliatyvumo teorijai, kuri teigia, kad informaciją nešantis signalas negali judėti didesniu greičiu, nei šviesos c, kadangi fazinis greitis tai ne tas pat, kas grupinis greitis (arba signalo sklidimo greitis).