Disociacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Disociacija – cheminis procesas, kai kompleksai, molekulės ar druskos išsiskiria į mažesnes molekules, jonus, ar radikalus. Paprastai tokia reakcija yra grįžtama.
Turinys |
Disociacijos konstanta[taisyti]
Grįžtamosioms disociacijoms, kurios yra pusiausvyros būsenoje
Disociacijos konstanta Kd yra lygi
Druskos[taisyti]
Druskos tirpdamos vandenyje skyla į anijonus ir katijonus. Tirpiklį išgarinus vyksta atvirkštinis procesas.
Rūgštys[taisyti]
Rūgščių disociacija paprastai reiškia protono H+ išsilaisvinimą. Tai pusiausvirasis procesas. Rūgšties disociacijos konstanta Ka nurodo rūgšties stiprumą: stipresnės rūgštys turi didesnę Ka vertę.
Bazės[taisyti]
Bazių disociacija paprastai reiškia OH- jono išsilaisvinimą. Tai pusiausvirasis procesas. Bazės disociacijos konstanta Kb nurodo bazės stiprumą: stipresnės bazės turi didesnę Kb vertę.

![K_d = \frac{([A] . [B])}{[AB]}](http://upload.wikimedia.org/math/6/9/e/69e412583a8b6ea772c4f0e87e1e308b.png)