Rūgšties disociacijos konstanta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rūgšties disociacijos konstanta (rūgštingumo konstanta) yra pusiausvyros konstantos rūšis kuri apibūdina vandenilio jonų atskilimo laipsnį nuo vandenyje ištirpusios rūgšties. Svarbu įsidėmėti, kad H2O koncentracija yra praleidžiama rašant išraišką, kuri pasižymėjus rūgštį bendra forma kaip HA atrodo taip:

HA(aq) + H2O(l) --> H3O+(aq) + A(aq)
K_a = \frac{[\mbox{H}_3\mbox{O}^+][\mbox{A}^- ]} {[\mbox{HA}]}

Kadangi paprastai gaunami labai „negražūs“ skaičiai tai panašiu stiliumi kaip ir pH, gali būti išreiškiama ir pKa:

pKa = − log10 Ka

Čia tik svarbu nesusipainioti, nes kuo didesnė Ka (ar mažesnė pKa) tuo rūgštis stipresnė.

Bazės disociacijos konstanta[taisyti | redaguoti kodą]

Lygiai tokiu pat stiliumi išreiškiamas ir bazingumas (Kb):

A(aq) + H2O(l) HA(aq) + OH(aq)
K_b = \frac{[\mbox{HA}][\mbox{OH}^-]} {[\mbox{A}^-]}
pKb = − log10 Kb

Ryšys tarp Ka ir jos konjuguotos bazės Kb[taisyti | redaguoti kodą]

Sudauginus šias konstantas gauname Kw kuri yra lygi 1.0 × 10-14 esant 25 °C. Formulėmis tai atrodo taip:

KaKb = Kw
pKa + pKb = pKw