Lydymosi temperatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kai kurios Θ °C
Medžiaga Θ
[°C]
Deguonis -218,7
Azotas -209,86
Metanas -182,5
Etanolis (C2H5OH) -114
Anglies dioksidas -56,6
Gyvsidabris -38,36
Vanduo 0
Benzolas 5,5
Actas 16,6
Naftalinas 80
Natris 97,83
Siera 113
Gliukozė 146
Cukrus 186
Cina 231
Švinas 327,4
Cinkas 419,5
Magnis 651
Aliuminis 658
Valgomoji druska 801
Kalcis 851
Sidabras 960,8
Auksas 1 064
Varis 1 084
Geležis 1 536
Platina 1 773,5
Osmis 3 000
Volframas 3 422

Lydymosi temperatūratemperatūra, kurioje medžiaga lydosi, tai yra agregatinė būsena pasikeičia iš kietos medžiagos į skystį. Lydymosi temperatūra priklauso nuo medžiagos ir labai nedaug nuo slėgio. Lydymosi temperatūra išlieka pastovi viso lydymosi proceso metu ir grynų medžaigų atveju sutampa su užšąlimo temperatūra. Dėl priemaišų, skiediklių likučių lydymosi temperatūra paprastai yra mažesnė.

Atvirkščias lydymuisi procesas yra kristalizacija, todėl katais lydymosi teperatūra vadinama kristalizacijos temperatūra.

Priklausomybė nuo slėgio[taisyti | redaguoti kodą]

Nors lydymosi temperatūra ir priklauso nuo slėgio, tačiau labai nedaug: norint lydymosi temperatūrą pakeisti 1 kelvinu, slėgį reikia padidinti vidutiniškai 100 atm.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Ledo lydymosi (tirpimo) temperatūra turi didelę reikšmę biologijoje ir orams. Pagal lydymosi temperatūrą taip pat galima identifikuoti tam tikras chemines medžiagas. Žemesnė tirpalų lydymosi temperatūra lemia tai, kad ledą galima tirpdyti druska.

Nustatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Apytikslį matavimą galima atlikti naudojant termometrą ir lydant bandinį bei stebint kokioje temperatūroje tai vyksta.