Klampumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Klampumas arba vidinė trintis – procesas dujose ar skysčiuose, kada dėl gretimų skirtingais greičiais judančių sluoksnių, atsiranda impulso perdavimas iš greitesnių sluoksnių lėtesniems. Tai yra pernašos reiškinys, pernešamas judesio kiekis greičio gradiento mažėjimo kryptimi.

Klampumas nusako skystos ar dujinės medžiagos pasipriešinimą šlyčiai, kai medžiaga yra tarp dviejų plokštelių, judančių skirtingais sluoksniais (pav.).

Klampumą aprašantys dėsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Impulso srautas  \tau per vienetinį plotą tiesiog proporcingas greičio gradientui \frac {\partial u}{\partial y}

\tau=\eta \frac{\partial u}{\partial y}.
  •  \eta  – dinaminės klampos koeficientas, priklausantis nuo medžiagos ir temperatūros. Idealiosioms dujoms dinaminės klampos koeficientas proporcingas dujų tankiui, molekulių vidutiniams greičiui ir vidutiniam molekulių laisvo lėkio ilgiui:
 D = \frac {1} {3} \cdot \rho \cdot \overline {v} \cdot \overline {l}

Be dinaminės klampos koeficiento, naudojamas ir kinematinės klampos koeficientas:

\nu = \frac {\eta} {\rho}.

Dinaminės ir kinematinės klampos matavimo vienetai[taisyti | redaguoti kodą]

Dinamines klampos koeficiento matavimo vienetas CGS sistemoje yra puazas:

 1 P = 1 \frac {g} {cm \cdot s}

o SI sistemoje – paskalsekundė  Pa \cdot s


Kinematinės klampos matavimo vienetas SI sistemoje yra stoksas

 1 St = 10^{-4} \frac {m^2} {s}

Praktikoje dažnaiausia naudojamas centistoksas 1 cSt=0.01 St .