Cezis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cezis (Cs)
Cs-TableImage.png
Periodinė grupė

Šarminis metalas

Atomo numeris 55
Išvaizda

?
Cs,55.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

132,90545(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

267 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

375,7 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Xe] 6s1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

235 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

0,79 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

0, +1

Termodinaminės savybės
Tankis

1,87 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

35,9 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

301,54 K

Lydymosi šiluma

2,092 kJ/mol

Virimo temperatūra

944 K

Garavimo šiluma

67,739 kJ/mol

Molinis tūris

71,07 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Cezis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Cs, eilės numeris 55.

Tai IA grupės cheminis metalas. Atominis skaičius 55, atominė masė 132,9054. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1. Gamtoje yra vienas stabilus izotopas, 133Cs. Minkštas sidabriškai baltas metalas. Lydymosi temperatūra 28,45 °C, virimo 708 °C, tankis 1900 kg/m³. Labai aktyvus ore, savaime užsiliepsnoja. Su vandeniu reaguodamas sprogsta. Aukštesnėje negu 300 °C temperatūroje redukuodamas silicį, ardo stiklą. Su gyvsidabriu, sidabru, stibiu, bismutu, šarminiais ir šarminiais žemės metalais sudaro lydinius. Jo lydiniai vartojami vakuuminėse lempose kaip geterai, radioterapijoje (organizmą veikia jo skleidžiami spinduliai). Cezis ir stroncis yra pačios kenksmingiausios atliekos, susidarančios gaminant atominę energiją.

1860 metais atrado R. Bunzenas ir G. Kirchhofas (Vokietija).

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Elemento pavadinimą lėmė tai, kad cezio spektras pasižymi dviem mėlynomis linijomis (lot. caesius – pilkai melsvas). Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas rubidis.



Vikiteka